Vadovo atidėliojimas. Kaip veikia rezultatus, komandą ir savijautą?

Svarbus momentas, kalbant apie atidėliojimą, tai atidėliojimas plečiasi. Jeigu mes pradedame atidėlioti vieną veiklą, tai vėliau pradedame atidėlioti, kitą, trečią, dešimtą, dvidešimtą. Ir gaunasi toks save dauginantis reiškinys. Tai yra labai pavojinga. Psichologė, profesionali lektorė, sertifikuota profesinių įgūdžių lavinimo trenerė, konfliktų ir streso valdymo ekspertė Vega Dikčienė.

Atidėliotojo elgesio ypatumai

Svarbus momentas, kalbant apie atidėliojimą, tai atidėliojimas plečiasi. Jeigu mes pradedame atidėlioti vieną veiklą, tai vėliau pradedame atidėlioti, kitą, trečią, dešimtą, dvidešimtą. Ir gaunasi toks save dauginantis reiškinys. Tai yra labai pavojinga.

Iš tokių įdomesnių dalykų mokslininkų, tyrėjų pasakymų yra, kad žmonės, kurie linkę atidėlioti, jie turi ir kitus elgesio ypatumus, kurie trukdo dirbti, trukdo atlikti veiksmus ir trukdo būti net grupėje žmonių. Pavyzdžiui, vienas iš tokių požymių, tai yra pradedantys besikartoti tarpasmeniniai konfliktai. Tai yra natūralu, nes jeigu kažkas kažką atideda, nepadaro grandininėje reakcijoje kitiems, tai gali trukdyti dirbti ir ir atlikti savo funkcijas.

Dar vienas llabai svarbus momentas – vadovas linkęs atidėlioti pradeda vėluoti į susirinkimus. Kaip mes tai vertinam? Įvairiai. Vertinam, kad susireikšminęs, kad išsiblaškęs. Žmonės labai greitai pripaišo įvairias etiketes, kurios nėra pačios geriausios ir, be abejo, nedidina darbingumo.

Atidėliojimo mechanizmas

Jeigu vadovas linkęs atidėlioti, jisai labai sunkiai priiminės sprendimus kitose veiklose, kitose srityse nes užsiveda toks mechanizmas, jeigu tai yra sunku, jeigu tai kelia nerimą, tai reikėtų šito viso reikalo išvengti. Ir tada smegenys labai greitai pagauna, čia išvengti, ir čia išvengti, ir čia išvengti, ir čia išvengti ir sprendimų priėmimuose irgi atsiranda žodis “išvengti”.  Atidėliojantys žmonės iš tikrųjų gyvena didesnio chaoso aplinkoje. Jie patys sukuria tą chaosą. Tai įsivaizduokit vadovas, kuris sukuria chaosą. Pas jį ir ant stalo yra chaosas ir susirinkime yra chaosas, ir minčių lakstymas yra chaosinis ir visi kalti, su laiko planavimu atsiranda problemų. Visi šie dalykai duoda labai liūdnas ilgalaikes pasekmes. Vėluojami atlikti darbai, vėluojamos pateikti ataskaitos.

Labai įdomus toks yra dalykas, aš kalbėjausi su vadovais ta tema ir paklausiau jų, ką jūs labiausiai jaučiate, kad atidėliojate arba jūsų kolegos atidėlioja. Čia ne tyrimas, tiesiog toks paprastas pokalbis. Jie labai gražiai atsakė, kad paskutinės dienos ataskaitų parengimas, jeigu jų reikia. Ypatingai tų, kurios yra sudėtingos ir sunkios. Jie tada randa priežasčių, kodėl taip atsitiko, nes kažkas iš darbuotojų kažkokio popieriaus neatnešė. Mes juk visada randam pasiteisinimų.

Atidėliojimo cechas

Kitas momentas yra tai, kad atidėliojami kasdieniniai grįžtamieji ryšiai darbuotojams. Tai čia jau man, kaip personalo žmogui, tai labai stipriai suskambo. Be to, dalis įsivaizduoja, kad jeigu darbuotojai pasiėmė pasikalbėjimą apie savaitės darbo rezultatus ir vadovas staiga sako, tu, žinai mane ten kažkur kažkas iškvietė, pakalbėsim kitą savaitę. Tai ypatingai stipriai demotyvuoja. Jeigu dar grįžtumėme prie kartų, prie jaunosios kartos, kuri tikrai nori gauti tą grįžtamąjį ryšį čia ir dabar, tai laikui bėgant demotyvuoja. Ką daro demotyvacija ir nemotyvuota veikla, turbūt galima būtų tęsti be galo.

Dar vienas labai svarbus dalykas yra, kad dažnai atidėlioja grįždami prie savo kaip specialisto veiklų, bet visiškai atidėdami vadovo veiklą. Jeigu buvo kokio nors cecho darbuotojas ir jis tapo cecho vadovu, tai jis visai mielai nueina daryti kokius nors darbuotojo darbus, bet visiškai nedaro vadovo darbų. Pasekmės ilgalaikės yra didelės, dėl to, kad jos kaupiasi. Čia būtų labai paprasta, jeigu aš atidėjau ir galiu grįžti po mėnesio, bet atidėjau šiandien vieną dalyką, rytoj kitą, trečią.

Mes visgi turime veidrodinius neuronus smegenyse, čia jau su neuroplastiškumu ir neurologija susiję dalykai. Ir mes mokomės vieni iš kitų. Tai ką reiškia vadovas, kuris atidėlioja? Jisai nesąmoningai mokina ir komandos narius atidėlioti. Susidaro toks atidalijimo cechas, atidėliojantys skyrius, atidėliojanti organizacija. Tai atsiliepia santykiams su klientais, atsiliepia tarpusavio mikroklimatui, atsiliepia labai daugeliui dalykų. Ir aišku, aš vėl sugrįžtu kaip psichologija prie prie paties vadovo, atsiliepia jo pačio pačio asmenybei, jo paties psichinei sveikatai ir kitiems dalykams.

Kaip auklėti vaikus be šauksmų, grasinimų ir bausmių?
Viešasis kalbėjimas. Kaip atsikratyti baimių ir daugiau pasitikėti savimi?
Psichologinė savigyna. Kaip apsisaugoti nuo psichologinės agresijos?
Manipuliacijos. Kaip tapti neigiamai aplinkinių įtakai atspariu žmogumi? Vaizdo įrašai
Kaip tėvams ugdyti vaiko emocinį intelektą? Įrašai
Savivertė. Drąsa būti netobulam. Su Eugenijumi Laurinaičiu
Kaip išvystyti savo kritinį mąstymą?
Panikos atakos. Kodėl atsiranda ir kaip su jomis gyventi?
Suaugę vaikai ir tėvai. Kaip išsivaduoti iš sunkumų ir praeities šešėlių.
Olego Lapino psichologijos seminarų retrospektyva
Lemties žaidimai. Kaip pakeisti gyvenimo scenarijų. Transakcinė analizė. Vaizdo įrašai
Meditacijos. Pradžia. Kokia nauda, kaip jos veikia ir kaip išsirinkti tinkamą sau? Įrašai
Kūno kalba. Kaip sukelti norimus žmonių veiksmus?
Atidėliojimo spąstai. Kaip ištrūkti?
Kaip nesijausti „auka“ ir adekvačiai reaguoti į konfliktus?
Trys aukos veidai. Kaip nustoti gailėtis savęs ir pradėti visavertį gyvenimą
Fitoterapijos pagrindai. Kaip susirinkti vaistažolių vaistinėlę per vasarą.
Viskas iki 9,99 €
Sapnų magija. Kaip pasinaudoti sapnuose užkoduotomis žinutėmis?
Vidinė ramybė. Kaip susidraugauti su savimi. Produktas
Emocinė priklausomybė santykiuose. Kaip atsikratyti?
Kaip tėvams bendrauti su paaugliu. Pavojai ir galimybės.
Sveika ir tvari mityba. Kaip pasirinkti, ką ir kada valgyti, kad ilgai jaustumėtės pailsėję, sveiki ir žvalūs
Vaikystės traumos. Kaip įveikti praeities šešėlius
Autistiškų vaikų ugdymo ypatumai
Emocinis perdegimas. Kaip susigrąžinti jėgas.