PSICHOLOGIJOS KLUBAS
Reguliarūs seminarai | Įrašų biblioteka | Ekspertų žinios
SEMINARAI SU EKSPERTAIS
antradienio vakarais
MEDIATEKA
įrašus stebėk iškart
NARYSČIŲ PLANAI
nuo 12,5 EUR/mėn.
GRUPĖ NARIAMS
uždara
Specialus pasiūlymas iki lapkričio 11d. 10 val. arba 25-iems naujiems nariams!
Narystės prasideda nuo 12,5 EUR/mėn.
Specialusis pasiūlymas galioja iki lapkričio 11d. 10 val. arba 25-iems naujiems nariams.
Priklauso nuo to, kas įvyks anksčiau.
Kartais tiesiog norisi sustoti. Paklausti savęs, kaip aš jaučiuosi. Kur einu. Ko ilgiuosi.
Psichologijos klubas gimė būtent tam – kad turėtume vietą, kur gali augti, klausyti, kalbėti ir tiesiog būti.
Kiekvieną savaitę susitinkame tiesioginiuose seminaruose, kalbam apie tai, kas išties svarbu – nuo santykių, emocijų iki vidinių iššūkių ar kasdienio balanso.
Jei negali prisijungti gyvai – nieko tokio. Visi seminarai įrašomi. Taip pat dalinamės ir turiniu iš mūsų ankstesnių seminarų lobyno, kuris kas mėnesį atsinaujina.
Klube esi ne vienas – yra bendruomenė. Žmonės, kurie ieško ne tobulumo, o tikrumo. Ir nori augti ne greitai, o prasmingai.
Visi nuotoliniai susitikimai vyksta ANTRADIENIAIS 19 val. Prisijungimą prie transliacijos - rasi savo paskyroje.
Dieną prieš seminarą atsiųsime priminimą elektroniniu paštu. Jei negalėsi dalyvauti tiesiogiai - žiūrėk įrašą.
Pilnus seminarų aprašymus rasite paspaudę ant pavadinimo ar lektoriaus nuotraukos.
Skirtis ar gelbėti? Praktikos aiškiems pasirinkimams
Daiva Babilevičienė
LAPKRIČIO 4d. 19 val.
Plačiau
KLUBO NARIAMS - NEMOKAMAI
Intymumo paradoksas: saugumas ar patrauklumas?
Lina Jurkštaitė-Pačėsienė
LAPKRIČIO 11d. 19 val.
Plačiau
KLUBO NARIAMS - NEMOKAMAI
Nuoskaudos: kelias iš priešiškumo į ryšį
Vaidas Arvasevičius
LAPKRIČIO 18d. 19 val.
Plačiau
KLUBO NARIAMS - NEMOKAMAI
Pavydas. Žingsniai ryšiui ir vidinei ramybei
dr. Viktorija Tarozienė
LAPKRIČIO 25d. 19 val.
Plačiau
KLUBO NARIAMS - NEMOKAMAI
Kūno detox. Žingsniai į naują savijautą
Aistė Žemaitytė
GRUODŽIO 2d. 19 val.
Plačiau
KLUBO NARIAMS - NEMOKAMAI
Minčių detox. Pagalba sau patiriant įkyrias mintis
Adomas Bieliauskas
GRUODŽIO 9d. 19 val.
Plačiau
KLUBO NARIAMS - NEMOKAMAI
Visos sumos nurodytos su PVM.
Pilnus seminarų aprašymus rasite paspaudę ant lektoriaus nuotraukos arba "Plačiau".
Nuolat atnaujinama!
Jau įvykę seminarai - ĮRAŠAI Klubo nario puslapyje
Išskleisk ir sužinok daugiau.
Spalis - Tavo karjera
Lektorė - Jovita Klevinskienė
Imposterio sindromas arba nepilnavertiškumo kompleksas - tai nemalonus jausmas, kai nepaisant pasiekimų jaučiamės, kad nenusipelnėme užimamų pareigų, įvertinimo ir kad anksčiau ar vėliau tai išaiškės. Tai yra ypač dažnas reiškinys tarp daug pasiekusių žmonių, kurie kelia sau ypač aukštus reikalavimus. Kartu tai gali būti pažįstamas jausmas žmonėms įvairiuose karjeros etapuose ar situacijose, kai dvejojame savimi, jaučiame nerimą. Sėkmę ir įvertinimą tada priskiriame atsitiktinumui ir išorinėms aplinkybėms, kitų pagalbai, o ne savo pastangoms ar gebėjimams. Tuo tarpu ypatingai daug dėmesio skiriame trūkumų apmąstymas.
Lektorė - Eglė Kijevič-Zakaraitė
Kartais atrodo, kad karjera ir šeima žaidžia virvės traukimą – o tu stovi per vidurį. Viena pusė šaukia „daugiau pasiekimų!“, kita – „būk čia ir dabar!“.
Gyvenimo tempas vis spartėja, o lūkesčiai tik auga: darbe sieki rezultatų, namuose – nori būti šalia artimųjų. Atrodo, kad pasirinkęs vieną pusę, neišvengiamai nuvilsi kitą. Ši nuolatinė įtampa ne tik sekina, bet ir atima galimybę jaustis pilnai ten, kur esi.
Šis seminaras kviečia sustoti, įsiklausyti į save ir atrasti savo asmeninę „pusiausvyros formulę“ – kaip derinti karjerą ir šeimą taip, kad jaustumeisi ramiai ir užtikrintai.
Lektorė - Karolina Bajoriūnienė
Ar Jums pažįstamas jausmas, kai diena atrodo pilnai užimta, tačiau gyvenimo, o tuo labiau mėgavimosi juo, pojūčio nėra. O mintyse vis skamba balsas – „va po to tai…“, tik tas „po to“ vis niekaip neateina.
Šį kartą apie laiko planavimą pakalbėsime šiek tiek kitaip:
- Prisiminsime, kas yra didieji laiko vagys;
- Aptarsime jų spendžiamus spąstus;
- Sužinosime būdą, kaip aiškiai išgryninti prioritetus;
- O daugiausia dėmesio skirsime priežastims ir nuostatoms, darančioms įtaką „gyvenimo atidėjimui“.
Lektorė - Janina Sabaitė
Kaip atrodys tavo darbas po penkerių ar dešimties metų? Technologijos, dirbtinis intelektas, naujos kartos lūkesčiai ir darbo rinkos transformacijos jau dabar keičia profesijų žemėlapį. Vieni šiuos pokyčius mato kaip galimybes, kiti – kaip grėsmę. Dažnai kartu su ateities perspektyvomis ateina ir nerimas: ar aš būsiu pakankamai pasiruošęs? Ar mano darbas vis dar turės prasmę? Kaip neprarasti pusiausvyros nuolat kintančiame pasaulyje?
Jei taptų aišku, kad jūsų profesija arba pareigybė dings per artimiausius 3–5 metus – ką pradėtumėte keisti šiandien?
Rugsėjis. Emocinis kodas
Lektorė - Kristina Paradnikė
Bene kiekvienas kartais susiduriame su stipriomis emocijomis, kurios užklumpa netikėtai ir tampa sunkiai pakeliamos. Pyktis, baimė, nerimas, bejėgiškumas, kaltė ar gėda – nemažai žmonių užklupti šių sudėtingų emocijų turi sunkumą su jomis išbūti ir neretai griebiasi ne pačių tinkamiausių pagalbos sau būdų. Kodėl emocijos kartais ima viršų? Kaip geriau suprasti, kas vyksta viduje? Ir ką galime daryti, kad sudėtingomis akimirkomis elgtumėmės sąmoningiau, labiau sau draugišku ir atjaučiančiu būdu?
Šio seminaro metu trumpai pažvelgsime į emocijų prigimtį, suprasime, kodėl jos kyla, ir aptarsime būdus įveikti iškylančius emocinius iššūkius. Dalyviai turės galimybę tiek išgirsti, tiek praktiškai pamėginti atlikti praktikas, galinčias padėti sustoti, atpažinti emocijas ir pasirinkti konstruktyvesnį elgesį.
Lektorė - Agnė Doveikaitė
Empatija dažnai laikoma gilia žmogiškumo išraiška – gebėjimu išgirsti, suprasti ir palaikyti kitus. Tačiau daugeliui pažįstamas jausmas, kai per didelis jautrumas ar noras padėti priveda prie emocinio išsekimo, perdegimo ar ribų praradimo.
Ši paskaita kviečia išmokti naujai žvelgti į empatiją – ne kaip į savęs atidavimą, bet kaip į sąmoningą buvimą su kitu, išlaikant aiškias vidines ribas ir rūpinantis savo gerove.
Lektorė - Žydrė Dargužytė-Černiauskė
Pasaulyje, o dabar jau vis dažniau ir Lietuvoje, rašymas jau kelis dešimtmečius naudojamas psichoterapinio gydymo tikslais. Įprastai rašymas tampa psichoterapinės sesijos dalimi, kai klientas ir psichoterapeutas dėl to sutaria ir šį metodą priima. Rašymo pagalbos mechanizmas toks: kai asmuo rašo tik sau ir žino, kad teksto niekas neskaitys, jo vidinis pasipriešinimas susitikti su nemalonia tema, mažėja. Be to, rašant tik sau dažnai pasiekiama didesnio atsipalaidavimo būsena nei bendraujant su terapeutu – natūrali savisauga ir gynyba silpsta, todėl rašantysis pats save nustebina – ilgai rašant ranka iškyla dalykai, apie kuriuos kasdienybėje neturime laiko ir progų galvoti, bet kurie yra svarbūs. Dažniausiai – seniai nutikę nemalonūs įvykiai, mumsnepatogios situacijos ar emocijos, kurias „įkalinome“ kūne tuo metu neturėdami vidinio resurso su jomis susitikti ir išbūti.
Kalbamoji terapija žmonėms, kuriems labai sunku atsiverti kitam arba reikia daug laiko pasitikėjimu grįstam ryšiui sukurti (patyrus seksualines traumas, išgyvenantiems potrauminį stresą ir kt.), neretai nėra tokia priimtina kaip rašymas ar kitos menų terapijos, pavyzdžiui, dramos terapijos technikos ir metodai.
Seminaro metu ieškosime atsakymų:
- Kaip kūrybinis rašymas tampa terapiniu ramsčiu, padedančiu įveikti emocinius iššūkius (išbūti su nerimu, depresija, panikos atakomis);
- Kaip rašymą paversti vidinius resursus stiprinančia kasdiene praktika;
- Kokie rašymo terapijos eksperimentai galimi individualiai be psichoterapeuto.
Lektorius - Adomas Bieliauskas
Labai daug žmonių socialinėse situacijose patiria nerimą, gėdą ar vidinį susikaustymą. Prakaituojančios rankos, paraudęs veidas, jausmas, kad bet kuri akimirka gali apsikvailinti – visa tai gerai pažįstama daugeliui. Nors kartais šie pojūčiai laikini ir natūralūs, kai kuriems jie tampa kasdienybe, trikdančia profesinį, socialinį ir asmeninį gyvenimą.
Socialinis nerimas – tai baimė būti kitų vertinamam ar kritikuojamam. Apie 7 % žmonių per savo gyvenimą susiduria su socialinio nerimo sutrikimu, kuris gali neigiamai paveikti savivertę, bendravimą, karjerą ir net fizinę savijautą. Geros naujienos – ši problema gali būti sėkmingai įveikta.
Seminaro temos:
- Kaip pasireiškia socialinis nerimas?
- Kodėl socialinėse situacijose kyla gėda, įtampa ar susikaustymas?
- Kuo kognityvinė elgesio terapija (KET) padeda įveikti šią problemą?
- Ką svarbu daryti sveikimui, o kokie įpročiai tik pablogina būklę?
- Kaip taikyti savipagalbos metodus kasdienybėje?
Lektorė - Vėjūnė Ivanauskaitė
Kodėl kai kurie žmonės mus dirgina stipriau nei kiti? Kartais emocinis atsakas į situacijas ar žmones būna toks stiprus, kad sunku paaiškinti – kodėl. Šiame trumpame, bet intensyviame seminare tyrinėsime, ką mūsų reakcijos sako apie mus pačius. Remdamiesi C. G. Jungo teorija, pažvelgsime į projekcijos mechanizmą – kaip nesąmoningai priskiriame kitiems tas savybes, kurias sunku priimti savyje. Sužinosite, kas yra šešėlis ir kaip jį galima tyrinėti su smalsumu, o ne su kritika.
Šiame seminare:
- Sužinosi, kas yra projekcija ir kodėl ji natūralus, bet dažnai nesąmoningas psichikos procesas.
- Atpažinsi, kokie žmonės tave dirgina ir ką tai gali pasakoti apie tavo šešėlinę pusę.
- Susipažinsi su šešėlio sąvoka – ką savyje dažniausiai atstumiame ir kaip tai gali veikti santykius bei savivertę.
- Gausi praktinių užduočių, kurias galėsi tęsti savarankiškai – jau po seminaro.
Rugpjūtis
Lektorė - Eglė Neverauskienė
Seminaras yra grįstas CRAFT metodika ir Kognityvinės ir elgesio terapijos principais.
Seminaro metu gausite teorines ir praktines žinias apie:
- Gerų norų ir iš to išplaukiančios automatinės reakcijos į priklausomybę turintį asmenį žalą trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje;
- Būdus padaryti įtaką priklausomybę turinčiam žmogui kreiptis pagalbos neaukojant savęs;
- Blaivaus elgesio apdovanojimus;
- Nesąmoningo paskatinimo toliau tęsti vartojimą nuėmimą;
- Natūralių pasekmių priklausomybę turinčiam asmeniui davimą;
- Kaltės jausmo mažinimą;
- Savo gyvenimo kokybės gerinimą.
Lektorė - dr. Aistė Dromantaitė
Seminaro metu ieškosime būdų, kaip išmokti kalbėti su savimi švelniau – ne saviapgaulės, o sąmoningo rūpesčio forma, kad kiekvienas mūsų tolesnis žingsnis būtų palydimas ne replika, kad „galėjai geriau“, o pastebėtas ir įvertintas, ir pirmiausia iš vidaus.
Ir visa tai – ne apie dirbtinį pozityvumą savęs atžvilgiu. Tai labiau apie tylų, bet esminį lūžį, kai nustoji save skubinti, lyginti ar bausti, ir pagaliau išgirsti tai, ką taip dažnai pasakytum artimam žmogui, bet labai retai – sau pačiam.
Tai susitkimas tiems, kas pavargo nuo savigraužos ir nori įsiklausyti į save – ne per vertinimą, o per supratimą.
Įkvėpimui, pokyčiui ir tikrumui – su pagarba tam, kas esame dabar.
Lektorė - Aistė Žemaitytė
Pristatysime konkretų fizinio aktyvumo įpročių formavimo pavyzdį, pagal kurį galėsite sėkmingai susidaryti savo programą.
Šis seminaras norintiems formuoti savo gerą savijautą, našumą ir efektyvumą lemiantį įprotį sportuoti ir tiems, kas seka naujienas saves ugdymo srityje.
Lektorė - Jurgita Vozgirdaitė-Kučaitienė
Šis pranešimas gali būti aktualus visiems, norintiems giliau suprasti save ir savo santykius. Jame bus aptariama:
Kaip vaikystės aplinka formuoja gėdos patirtį.
Kokį vaidmenį gėda atlieka suaugusiųjų tarpasmeniniuose santykiuose.
Kaip atpažinti gėdą ir pradėti kurti autentiškesnius ryšius.
Tai kvietimas į sąmoningumą, jautrumą ir ryžtą gyventi mažiau valdomiems vidinių ribojimų. Gėdos atpažinimas gali tapti pirmu žingsniu į gilesnį ryšį su savimi ir kitais.
Liepa
Lektorė - Elžbieta Malūnavičienė
Užsiėmimo metu supažindinsiu su panikos priepuoliais ir agorafobija. Papasakosiu apie jų simptomus bei apie gydymo galimybes. Pademonstruosiu praktiškai kai kuriuos pratimus, taikomus psichoterapijoje dirbant su panikos priepuoliais.
Turinys:
- Kas yra panikos priepuolis? Kas yra panikos sutrikimas?
Supratimas apie panikos priepuolių simptomus ir jų priežastis. - Panikos priepuolių priežastys
Fiziniai ir psichologiniai veiksniai, galintys sukelti panikos priepuolius. - Kaip atpažinti panikos priepuolį?
Simptomų atpažinimas ir skirtumai nuo kitų sveikatos sutrikimų. - Kaip valdyti panikos priepuolį?
Kvėpavimo pratimai, dėmesio nukreipimas ir kitos strategijos. - Kaip padėti artimajam, kai jis patiria panikos priepuolį?
Kam tai skirta?
Susitikimas skirtas visiems suaugusiems asmenims, kurie susiduria su panikos priepuoliais bei nori išmokti juos valdyti. Taip pat tiems, kurie nori geriau suprasti panikos priepuolius, turi artimųjų patiriančių šiuos priepuolius ir nori jiems padėti. Užsiėmimo metu bus naudojami praktiniai pratimai, siekiant suteikti dalyviams paprastus, lengvai pritaikomus įrankius ir žinias, kaip efektyviai susidoroti su panikos atakomis.
Lektorė - Janina Sabaitė
Kodėl darome viską – tik ne tai, kas svarbiausia?
Kartais atrodo, kad dieną pradedame nuo paprastų dalykų – dar šiek tiek susitvarkyti, užplikyti kavos, atsakyti į žinutes. O svarbiausi darbai, sprendimai, pokyčiai… lieka „kitam kartui“. Ir taip – ne vieną kartą.
Nors atrodo, kad norime judėti, žinome, ką reikia daryti, kažkas mus stabdo.
Atidėliojimas – tai ne valios trūkumas. Ir ne netvarka.
Dažniau tai – emocinis atsakas į vidinį spaudimą, baimę suklysti, perfekcionistinį mąstymą ar nežinomybę. Tai būdas išvengti psichologinio diskomforto. Deja, šis vengimas dažnai virsta nepasitenkinimu savimi, kaltės jausmu, savivertės silpnėjimu, net jei kituose gyvenimo aspektuose esame atsakingi ir veiklūs.
- Žmonėms, kuriems pažįstamas nuolatinis vidinis atidėliojimas, net jei išoriškai atrodo produktyvūs ar labai užimti ir daug veikiantys.
- Tiems, kurie žino, ką reikia daryti, bet nepavyksta pradėti ar išlaikyti nuoseklumo.
- Norintiems išmokti švelnesnių, psichologiškai tvaresnių būdų keisti įsisenėjusį elgesį.
Lektorius - dr. Gintautas Katulis
Ši paskaita – apie tai:
- Kodėl abstraktūs lūkesčiai (pvz., „tiesiog būk švelnesnis“) neveda prie pokyčio,
- Kaip konkretūs prašymai keičia ne tik elgesį, bet ilgainiui – ir vertybes,
- Kaip formuoti konkrečius prašymus atliepiančius mūsų poreikius,
- Kodėl taip sunku išsakyti, ko mums reikia,
- Ir kaip tai daryti taip, kad kitas galėtų tai priimti, o ne užsiblokuoti.
Seminaras tiks tiems, kurie:
- Nori geriau suprasti, kodėl jų „pasakytas prašymas“ ne visada išgirstamas.
- Trokšta kurti brandesnius santykius su artimaisiais, kolegomis ar draugais.
- Ir tiems, kurie kartais tyliai tikisi „O gal jis/ji vieną dieną tiesiog supras...“
Lektorius - Donatas Noreika
Guli lovoje, bet rankoje telefonas. Vakare įsijungi filmą, bet po pusvalandžio nė nebežinai, apie ką jis. Mūsų „poilsio“ būdai dažnai virsta automatinėmis reakcijomis – o kūnas tuo metu vis dar budėjime. Automatiniai įpročiai (scrollinimas, pogulis, televizorius) išjungia dėmesį, bet ne įtampą.
Kaip galima sąmoningai perjungti „pavaras“, kad kasdienybėje atsirastų daugiau gyvumo, kad dažniau pastebėtume tai, kas vyksta aplinkui, o kai ilsimės – iš tiesų pailsėtume.
Už žodžio “nuovargis” dažnai slepiasi daugiau, nei atrodo. Kartais tai – painiava tarp tingulio ir pervargimo. Kartais – bandymas pabėgti į tylą, bet ne į ramybę. Tad išjungiame šviesą, bet neišjungiame proto – ir vadiname tai poilsiu.
Šis seminaras padės geriau pažinti savo nuovargį ir išmokys efektyvių būdų tvarkytis su savo būsenomis, o tai gyvenimą gali padaryti daug šviesesnį.
Lektorė - Kristina Laučienė
Vis dažniau jaučiame, kad kasdienis gyvenimo ritmas kartais praranda spalvas. Rytas – kava – darbas – vakarienė – miegas. Ta pati seka, kuri dažnai atrodo kaip įrašas, besisukantis per garsiakalbį. Tačiau kas, jei pasakytume, kad rutina gali tapti ne varginančia inercija, o tvariu energijos ir įkvėpimo šaltiniu?
Šiame seminare neperrašysime tavo dienos plano – mes pakeisime jo prasmę. Mokysimės, kaip kasdienes užduotis paversti sąmoningais ritualais, kurie ne tik įkvepia, bet ir suteikia energijos bei motyvacijos siekti daugiau.
Kodėl verta?
Daug kas kalba apie sėkmę, tik retas pasako, kaip ją įžvelgti kasdienybėje. Šis seminaras yra ne apie „didesnius tikslus“ ar „greitesnį bėgimą“. Jis – apie sustojimą ir gebėjimą pamatyti prasmingas akimirkas ten, kur kiti mato tik monotoniją.
Jei pavargai nuo jausmo, kad gyvenimas „tiesiog vyksta“, kviečiame tave prisijungti, kad iš naujo pažvelgtum į savo dienos ritmą bei perkurtum jį prasmingais, maloniais ritualais, kurie ne tik įkvepia, bet ir suteikia energijos.
Pradėk keisti ne savo planus, o savo požiūrį.
Birželis
Lektorė - Simona Košinskaitė
Kartais emocijos būna tokios stiprios ar painios, kad jų neįmanoma išreikšti žodžiais. O kartais – tiesiog norisi sustoti, įkvėpti, į kažką susitelkti ir pajusti ramybę.
Šiame seminare gilinsimės į tai, kaip vizualusis menas gali tapti ne tik kūrybine išraiška, bet ir veiksminga priemone streso mažinimui bei savęs pažinimui.
Aptarsime, kaip meno kūriniai veikia mūsų emocijas, kokį vaidmenį atlieka vidinis atsakas stebint meną, bei kaip galima ugdyti emocinį raštingumą pasitelkiant vizualinio mąstymo strategijas.
Seminaras skirtas kiekvienam – nereikia jokių meninių gebėjimų.
Svarbiausia – noras patirti, atvirumas tyrinėjimui ir smalsumas atrasti kažką naujo apie save.
Be teorinių įžvalgų, gausi ir praktinių metodų, kuriuos galėsi taikyti savarankiškai – stresui mažinti, savijautai gerinti ar tiesiog ramesniam ryšiui su savimi kurti.
Lektorė - Natalja Mamedova-Ryčkovė
Konfliktas poroje – tai dviejų žmonių nesutarimas, kylantis dėl skirtingų poreikių, vertybių, lūkesčių ar emocijų. Tai nėra vien tik barniai ar garsūs ginčai – konfliktas gali pasireikšti tyla, įtampa, atitolimu ar pasikartojančiu nesusikalbėjimu.
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių mitų yra tai, kad laimingos ir sėkmingos poros nekonfliktuoja. Tačiau konfliktas savaime nėra blogis ir yra neišvengiama artimo ryšio dalis – jei tarp partnerių nebūtų konfliktų, jų santykiai netobulėtų, neįgytų naujų spalvų. Tinkamai sprendžiamas, jis gali vesti į gilesnį supratimą, artumą ir santykių brandą. Tad klausimas nėra „kaip išvengti konfliktų“, o „kaip konfliktuoti taip, kad tai augintų ryšį, o ne griautų jį“.
Šiame seminare ir kalbėsime apie tai, kaip porų konfliktai gali tapti augimo, o ne griūties tašku. Taikysime integruota požiūrį, derindami geštalto terapijos, emocijų fokusavimo terapijos (EFT) ir praktinių komunikacijos strategijų principus.
Po seminaro dalyviai geriau supras konfliktų priežastis ir dinamiką, gebės atpažinti pasikartojančius konfliktų ciklus savo asmeniniuose santykiuose ir gaus praktinių patarimų bei įrankių, kuriuos galės pritaikyti konfliktams spręsti.
Lektorė - Danguolė Krupovnickienė
Žiūrime į kitų gyvenimus ir tyliai savęs klausiame: o kur aš? Atrodo, visi kiti gyvena spalvingiau, įdomiau, drąsiau. Keliauja, kuria, keičia kryptis, o aš... tarsi stringu. Nežinau, ko noriu. Lyg kažką svarbaus praleidžiu, bet net negaliu įvardinti – ką.
Tokiose būsenose labai lengva pradėti lygintis. Ir labai lengva pasimesti. Bet vietoj to, kad vis ieškotume atsakymų išorėje, gal verta atsigręžti į vidų?
DĖMESIO – greičiausiai kenčiate nuo baimės praleisti galimybes, tai yra - FOMO sindromo (angl. Fear of Missing Out), kuris laikomas vienu iš šiuolaikinės visuomenės fenomenu. Nors šis terminas atsirado nesenai, bet pats reiškinys pastebimas jau keletą metų. Nuo 2013 metų atliekami tyrimai, kurių duomenimis, 30-70 proc. žmonių patiria neigiamas FOMO pasekmes: perdegimą, nerimą ir depresiją.
Norisi ne gyventi įspūdingai – o gyventi sau. Suprasti, kas man svarbu, kas teikia prasmę ir ramybę, kada jaučiuosi gyvas. Kartais tam reikia tik kelių sustojimų ir drąsos pažvelgti ne į kitus, o į save.
Gegužė
Lektorė - Daiva Babilevičienė
Kartais atsisakyti atrodo sunkiau nei sutikti. Pasakom „taip“, nors norėjome pasakyti „ne“ – kad tik neįžeistume, nesukeltume konflikto, nepasirodytume egoistai. Bet su kiekvienu tokiu „taip“ save pastumiam į šoną – ir ribos tarp „kur aš“ ir „ko nori kiti“ ima nykti.
Asmeninės ribos nėra apie atstūmimą – jos apie artumą, kuris nevargina. Apie santykius, kuriuose galime būti savimi. Apie pasitikėjimą savimi, kuris leidžia pasirinkti – su kuo būti, kiek duoti, ir kada pasitraukti.
Šios praktinės dirbtuvės – tiems, kurie nori sustoti ir iš naujo įsiklausyti į save. Kurie pavargo visiems įtikti ir trokšta rasti savo vidinį kompasą. Kompasą, kuris rodo ne „kaip reikia“, o „kaip man tinka“.
Kartais stiprybė yra ne būti visada prieinamam, o aiškiai žinoti, kur baigiasi mano „galiu“ ir prasideda „nebenoriu“. Po šio seminaro dalyviai išsineš ne tik aiškesnį supratimą apie savo ribas, bet ir praktinius būdus, kaip jas išreikšti – drąsiai, švelniai ir su pagarba sau ir kitiems.
Lektorė - dr. Gintė Martinkėnė
Tobulas planas. Tobulas darbas. Tobulas aš. Kartais atrodo, kad mažiau – tiesiog nepakanka. Nuolatinis lūkestis iš savęs gali motyvuoti, bet ilgainiui – išsekina. Pradedame ne džiaugtis rezultatais, o nuolat ieškoti trūkumų. Net ten, kur jų nebūtina ieškoti.
Perfekcionizmas dažnai slepiasi po atsakomybės jausmu, noru būti „geru žmogumi“ ar išpildyti kitų lūkesčius. Tačiau šis nuolatinis siekis „dar geriau“ tampa spąstais – kurie atima ramybę, pasitikėjimą ir gebėjimą mėgautis tuo, ką turime dabar.
Šis seminaras kviečia tyrinėti perfekcionizmo šaknis – per aiškumą, žmogiškumą ir praktinius žingsnius.
Po šio seminaro dalyviai išsineš daugiau aiškumo apie tai, iš kur kyla jų perfekcionizmas ir kokią įtaką jis daro kasdieniams sprendimams, emocijoms bei santykiams. Tai bus galimybė sustoti, atsikvėpti ir pasitikrinti – gal jau laikas sau leisti būti pakankamai geram, o gyvenimui – tiesiog tikram, ne idealiam.
Lektorius - Juris Belte
Dažnai dirbame miego ir laisvalaikio sąskaita. Todėl nenuostabu, kad tikimės, jog šis laikas mus ne tik augins, bet ir taps vertingais prisiminimais. Tačiau kai darbo aplinka tampa neigiamų emocijų šaltiniu, tai ima kelti įtampą. Neigiamos patirtys tampa kasdienybe ir atrodo kaip norma. Tuomet dar šias neigiamas emocijas atsinešame namo... Tada klausi savęs „Ar visi aplinkui taip gyvena?“. Tuo metu ima aiškėti, kad reikia įvertinti, ar aplinka iš tiesų tinkama.
Kartais aplinkos keisti nereikia – pakanka peržiūrėti savo veiksmus. Kiekvienas gali turėti įtakos organizacijos vidinei kultūrai. Šiame seminare aptarsime, ką daryti, kai pastebi mobingą darbe, bet nesi tikras, kaip reaguoti, ir kaip galima prisidėti prie pokyčių.
Mes suprantame, kad susidūrus su tokiomis situacijomis, gali būti sunku žinoti, kaip reaguoti ir ką daryti. Šio seminaro tikslas – suteikti jums ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių patarimų, kaip veikti ir padėti tiek sau, tiek kolegoms. Jei jaučiate, kad jūsų darbo aplinka nebeatitinka jūsų vertybių, mes norime jums padėti atrasti sprendimus ir drąsą pradėti pokyčius.
-
KLUBO NARYS
NAUJIENA
1 mėn.
Tiesioginiai seminarai
_3518 €/mėn.Atsinaujinanti prenumerata
PRENUMERUOTI
Prenumerata kas mėnesį atsinaujina už tokią pat kainą, kuria buvo atliktas pirmasis mokėjimas.
Prenumeratą gali nutraukti bet kada.
Šios prenumeratos kaina be nuolaidos - 35 €/mėn.
Visos sumos nurodytos su PVM.
Vienkartinis mokėjimas.
Prenumeratos kaina be nuolaidos - 30 €/mėn.
Visos sumos nurodytos su PVM.
Vienkartinis mokėjimas.
Prenumeratos kaina be nuolaidos - 25 €/mėn.
Visos sumos nurodytos su PVM.
Seminarai
Ši tema padeda suprasti kaip išlikti pagarbiu kitų atžvilgiu nepažeidžiant savo interesų/poreikių. Taip pat tai leidžia išmokti išsakyti kritiką neįžeidžiant ar nenuvertinant kritikuojamojo bei pačiam išklausyti kritiką nepriimant to kaip asmeninio įžeidimo. Taip pat tai padeda pakelti savivertę ir palengvina socialinius ryšius.
Raimundas Alekna . „Ąžuolyno“ klinikos direktorius, gydytojas psichiatras psichoterapeutas. Visuomenės veikėjas, politikas. Daugiau kaip 30 metų profesinė patirtis.
Apie ką:
-
- asertyvaus elgesio apibrėžimas
- pozityvios kritikos išsakymas bei gaunamos kritikos priėmimas – kuo tai gali būti naudinga mūsų kasdieniniame gyvenime.
- dramatinis trikampis- dažniausiai pasitaikantis pasąmoninis psichologinis žaidimas kuris naudojamas gauti patvirtinimą savo susikurtam įsivaizdavimui apie save, kitus bei koks yra gyvenimas.
- ankstyvieji sprendimai apie save, kitus ir koks yra gyvenimas. Kaip atpažinti kokie yra mūsų ankstyvieji sprendimai kurie apsprendžia didele dalimi mūsų likimą.
- ankstyvųjų sprendimų korekcija – ar tai įmanoma?
Kvėpavimo praktikos gali būti pritaikomos kasdien kaip minčių higienos forma, atsipalaidavimo ar sąmoningumo didinimo meditacijos. Taip pat kvėpavimas taikomas kaip terapija, kurią dar galima suprasti kaip senovės jogų, meditacinių praktikų, dabartinės psichologijos ir neuromokslų sintezės rezultatą. Asmeninė pokyčio patirtis, kai įtampos ir streso būsena pasikeičia į atsipalaidavimą ir džiaugsmą, dar labiau sustiprina ir įgalina dalintis praktikomis bei atradimais. Ligita prisimena, jog tam prireikė ir drąsos, ir nuoseklumo, ir pastangų, tačiau ši transformacija verta viso to. Ir tai tikrai įmanoma!
Ligita – medicinos gydytoja bei sertifikuota kvėpavimo terapijos, sąmoningo kvėpavimo specialistė. Ligita įsitikinusi kiekvieno žmogaus unikalumu ir vykstančių procesų individualumu. Taip visų procesai yra skirtingi. Todėl savo veikloje ji itin reikšmingą vietą skiria asmeniniam dėmesiui, o praktikose vakarietišką mokslą jungia su rytietiška išmintimi, ypač vertindama holistinį požiūrį į žmogų.
Patyrimas: Užsiėmimo metu susipažinsime su kvėpavimo terapija. Aptarsime ir pajusime kvėpavimo refleksų (žiovulio ir atodūsio) naudą, išbandysime nervų sistemą balansuojančius kvėpavimo pratimus, „dėžutės“ kvėpavimo pratimą, sąmoningo kvėpavimo praktiką.
Danielle Collins veido jogos metodas yra natūralus būdas atrodyti ir jaustis jaunesniems ir sveikesniems. Tai veido masažo, taškinio masažo ir atpalaidavimo pratimų derinys.
Reguliari veido jogos praktika lėtina senėjimo procesus, padeda sumažinti raukšles, pakelti ir stangrinti odą, pagerinti odos tonusą, sumažinti galvos skausmą ir akių įtampą, atsipalaiduoti, suteikti veidui energingą išvaizdą ir sveiką spindesį. Veido joga taip pat suteikia gerovės pojūtį kūnui, protui ir sielai.
Roneta – jogos ir meditacijos mokytoja, holistinio gyvenimo būdo koučerė bei sąmoningos motinystės praktikė. Nors veido joga mėgstama tiek vyrų, tiek moterų, į savo mokymus veido jogą įtraukiau vedama noro, kad kiekviena moteris atrastų natūralius būdus jaustis savimi pasitikinčiomis ir patraukliomis. Veido joga – puikus būdas stiprinti ryšį su savimi ir savo kūnu.
Patyrimas: Įsisavinsite pagrindinius veido jogos elementus (pratimus ir masažo technikas), kuriuos vėliau galėsite naudoti savarankiškai sau ar artimam žmogui.
Pyktis, liūdesys, baimė, nerimas, susierzinimas, nusivylimas – tai emocijos, kurias išgyvename bendraudami su žmonėmis, kai negalime patenkinti mums svarbių poreikių. Dažnai, skubėdami išsakyti savo nepasitenkinimą, pradedame nuo kaltinimų, priekaišto išsakymo, kuris paprastai prasideda sakiniu “tu (ne)padarei/ (ne)pasakei” ar kitais žodžiais nukreiptais į kitą asmenį. Mes galvojam apie save, savo norus, bet nepasakome, ko ištiktųjų norime, o kaltiname, priekaištaujame ir taip įžengiam į “konfliktų mišką”, kur mus pasitinka kito asmens noras apsiginti, dažnai kaltinimai atgal arba mus netenkinantys pasiteisinimai. Rezultatas – mes susipykstame. Parodysim kelius, kurie gali padėti išsakyti savo poreikius taip, kad neatsidurtume “konfliktų miške” ir santykiai su mums svarbiais žmonėmis išliktų darnūs bei pagarbūs arba rastume savyje jėgų palikti tą erdvę, kurioje neįmanoma būti gražiame ryšyje ir tęsti gyvenimą rūpinantis savimi atsakingai ir sveikai.
Vega Dikčienė – psichologė, profesionali lektorė, sertifikuota įgūdžių lavinimo trenerė, streso valdymo ir sąmoningumo ugdymo (mindfulness) konsultantė, koučingo specialistė.
Apie ką:
- Kas yra būtina, kad nesutarimas (ne)taptų tarpasmeniniu konfliktu?
- Kaip vystosi konfliktas ir kaip jį valdyti pradiniuose etapuose?
- Kaip elgtis ir kalbėti, kad mums svarbūs poreikiai ar mūsų norai būtų išgirsti?
Seminarų ciklai
Kaip stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi?
Šiame seminarų cikle:
- Kas yra pasitikėjimas savimi?
- Ar pasitikėjimas savimi ir egoizmas yra tas pats?
- Ydingos nuostatos apie pasitikėjimą, su kuriomis dažnai susiduriame.
- Kokią reikšmę žmogaus gyvenime turi pasitikėjimas savimi?
- Iš ko galime atpažinti savimi pasitikintį žmogų?
- Vaiko pažinimo svarba, stiprinant jo pasitikėjimą savimi.
- Tėvų ir kitų suaugusiųjų veiksmai, kurie stiprina ir silpnina vaikų pasitikėjimą savimi.
- Kas yra nesėkmės baimė? Kaip ji atsiranda?
- Tėvų ir kitų suaugusiųjų veiksmai, kurie stiprina nesėkmės baimę.
- Tėvų ir kitų suaugusiųjų veiksmai, kurie padeda įveikti nesėkmės baimę.
Kokia visa to nauda?
Daug praktinių žinių, konkrečių rekomendacijų. Jei sistemingai taikys gautas žinias – jų vaikas augs labiau pasitikintis, pagerės tėvų ir vaikų santykis. Greičiausiai ir patys tėvai susimąstys apie savo pačių pasitikėjimą ir atras motyvaciją jį teisingai stiprinti.Kam skiriama?
Tėvams, globėjams, auginantiems 3 – 10 m. amžiaus vaikus. Pedagogams, vaiko pagalbos specialistams, dirbantiems su šio amžiaus vaikais.
KODĖL renkuosi Psichologijos klubą?
- Dalyvauju nuotoliniuose seminaruose: daugiau nei 40 seminarų per metus.
- Stebiu archyvą: kas mėnesį atnaujinsime archyvinį turinį, kurį galėsi stebėti sau patogiu metu. Turinį sudarys 2 paskaitų ciklai ir 4 seminarai. Vieno mėnesio archyvo vertė ~200 EUR.
- Esu bendruomenės dalis: įstojus į klubą - prisijunk prie Facebook grupės, kurioje galėsi dalintis savo idėjomis, patirtimis bei sprendimais.
- Gaunu išskirtines sąlygas: specialūs pasiūlymai įsigyjant mokymus "Aš ir psichologija" bei kitų partnerių platformose.
KAIP viskas vyksta?
- Išsirink sau tinkamą narystę.
- Susikurk "Aš ir psichologija" paskyrą.
- Įsigijus narystę, prisijungsi prie Klubo nariams skirto puslapio, kuriame archyvinį turinį galėsi žiūrėti iškart.
- Kiekvieną antradienį junkis prie nuotolinio seminaro. Klubo narių puslapyje rasi visas prisijungimo nuorodas prie tiesioginių seminarų (ar jų įrašų).
Ateityje: šį klubą norime užauginti į bendruomenę, kuri pati kuria ir kreipia klubo tematiką, kad rastum tai, kas aktualu. Planuojame turėti tiesiogines Q&A sesijas su patyrusiais lektoriais.
Narystės prasideda nuo 12,5 EUR/mėn.