Atidėliojimo spąstai. Kaip ištrūkti?
Kaip ir kodėl savo elgesiu „sabotuojame“ patys save. Praktinės atidėliojimą padedančios įveikti strategijos.
- Atidėliojimo spąstai. Kaip ištrūkti?
- Lektorė Janina Sabaitė
- Žiūrėkite iš karto po apmokėjimo
- VAIZDO ĮRAŠUS GALĖSITE PERŽIŪRĖTI 6 MĖN. po apmokėjimo
- 360 min. trukmės seminarų ciklas
- Iš TOP20 geriausių seminarų ciklų kolekcijos
Šiandien specialus metų pabaigos pasiūlymas neatidėjusiems sprendimo - už pusę kainos 69 €
Užsisakyti už specialią kainą
Į kainą įskaičiuotas 21 proc. PVM. Vaizdo įrašų kaina be nuolaidos 140 €. Specialus pasiūlymas galioja iki 2024-12-30 22 val. arba ne daugiau kaip 8 pirkėjams. Priklausomai, kas įvyks anksčiau.
Padarysiu vėliau, rytoj, nes dabar reikia sutvarkyti kambarį, patikrinti soc. tinklus arba būtina pažiūrėti naujausią serialo epizodą... Daugelis žmonių linksta atidėti arba nukelti ne itin malonias užduotis ar sunkesnius darbus vėlesniam laikui, taip vengdami tuo metu patiriamų nemalonių emocijų bei diskomforto jausmo.
Nuolat atidėliojant išsivysto pasikartojantys elgesio šablonai, atidėliojimų daugėja, besikaupiančių darbų ir reikalų kalnas, neįvykdomi pažadai sau kelia emocinį stresą, nuotaika subjūra, kyla dar daugiau baimių, nepasitenkinimo, kritinių minčių apie save ir apie savo galimybes bei ateities perspektyvas. Taip atidėliojimas ilgainiui mažina savivertę bei didina nepasitenkinimo savimi jausmus. Žmonės ima save vadinti tinginiais ar patiria tokius apibūdinimus iš aplinkos.
Atidėliotojai, dažnai susiduria su planavimo klaidomis, kuomet įsivaizduoja, jog turi daug laiko atlikti tam tikroms užduotims, tai pat sunkiai nubrėžia sau ir kitiems ribas, patiria emocijų savireguliacijos sunkumų, jaučia kaltę, gėdą, bijo klaidų ar net potencialios sėkmės.
Svarbiausia sau išsiaiškinti kokios giluminės priežastys lemia atidėliojimą. Įprotį atidėlioti labai sunku įveikti savarankiškai. Tikras atidėliotojas turėtų jausti didelę pagundą "atidėti" ir šią asmeniškai svarbią užduotį. Todėl siūlome jums šį seminarų ciklą, kuris ramia neagresyvia forma leis jums susipažinti su technikomis galinčiomis pakeisti jūsų gyvenimą. Gero žiūrėjimo.
Su Janina Sabaite
Lietuvos karjeros specialistų asociacijos narė, komunikacijos ir informacijos mokslų magistrė, lektorė, karjeros ir streso valdymo konsultantė, koučingo specialistė ir verslo komunikacijos ekspertė. Nuo 2000-ųjų dirba su organizacijų viešųjų ryšių, komunikacijos, plėtros, pokyčių įgyvendinimo, socialinės atsakomybės bei personalo konsultavimo ir darbdavio įvaizdžio projektais. Skaito paskaitas jaunimo organizacijoms apie psichologinį atsparumą ir asmenybės savybes, reikalingas šiandienos ir ateities organizacijoms.
Atidėliojimo spąstai. Kaip ištrūkti?
Apie ką visa tai?
Emocijos ir atidėliojimo elgesys
Žmonės, linkę atidėlioti dažnai patiria įvairias nemalonias emocijas: nerimą, kaltę, gėdą, baimę. Pastebima, kad atidėliojimą skatina tiek nesėkmės ir sunkiai prognozuojamo rezultato baimė, o neretai paradoksaliai skambanti ir su nežinomybe susijusi baimė - patirti sėkmę.
Tam, kad įgyvendintumėm savo tikslus ir galėtumėm daryti naujus dalykus turime patirti tam tikrą dozę diskomforto, kuris kelia nemalonius jausmus ir reikalauja naujų mąstymo įgūdžių bei auginti savo kompetenciją, patiriant nesėkmes, darant klaidas ir iš viso to mokantis.
Mokysimės atpažinti ir įvardyti patiriamas emocijas ir nuo ko jos mus saugo, taip pat kaip padėti sau lengviau pereiti diskomforto būseną.
„Užburto rato“ tarp atidėliojimo ir perfekcionizmo bei savi-kritikos mažinimas
Kuo daugiau atidėliojame, tuo stipresnės tampa perfekcionistinės prognozės ir mintys apie savo negebėjimą įveikti užduotis, tuo labiau tikėtina, kad vėl imsime atidėlioti. Kuo dažniau save vertiname remiantis pasiekimais ir keliame sau aukštus standartus, tuo tikėtina, kad galime imti atidėlioti.
Tam, kad įveiktumėm atidėliojimą, pirmiausia turime atpažinti, kokiose konkrečiose srityse ir koks elgesys pasireiškia, kokios mintys bei emocijos kyla. Įvardysime sritis ir konkretų elgesį, kur pasireiškia ir kaip pasireiškia atidėliojimas, kaip galime paskatinti save pakeisti savo mąstymą perdirbant mintis ir įsivardinant emocijas.
Kaip tai vyks?
Suvokus savo atidėliojimo priežastis ir „motyvaciją“ , kuri skatina tokį elgesį, galime geriau įsisąmoninti, kokios mintys bei emocijos tai sukelia, kokias antrines naudas patiriame atidėliodami.
- Nagrinėsime, kaip susiformuoja atidėliojimo elgesys ir žalingi mąstymo bei elgesio šablonai.
- Atpažinsime ir praktiškai įsivertinsime, kaip nuolat pasikartojantis darbų ir užduočių vengimas bei atidėjimas įsuka į žalingą ir sau kenkiantį elgesio ciklą.
Nauji elgesio įpročiai, skatinantys veikti ir nustoti save sabotuoti
Vienas efektyviausių būdų padėti sau įveikti atidėliojimą – palaipsniui formuoti naujus elgesio įpročius ir įsisąmoninti, kaip tai veikia mūsų mąstymą.
Seminarų metu nagrinėsime sprendimų priėmimo, tikslų nustatymo, laiko planavimo ir elgesio pokyčių strategijas, kurios padeda įveikti atidėliojimą. Taip pat pasirengsime nuoseklių žingsnių laiko planavimo ir atidėliojimo įveikimo lentelę.
Pastebėta, jog tie žmonės, kurie vengia priimti sprendimus, veikia lėčiau ir patiria vadinamą sprendimų priėmimo nuovargį. Blogiausias dalykas sprendimo metu – tai yra nedaryti nieko. Sprendimų vengiama ir dėl netinkamo požiūrio į tikslų nusistatymą bei laiko planavimo įgūdžių trūkumo.