Vaikystės traumos. Kaip įveikti praeities šešėlius.
Apie tai, kiek suaugusiojo gyvenime vaikystės.
- Vaikystės traumos
- VAIZDO ĮRAŠUS GALĖSITE PERŽIŪRĖTI 6 MĖN. po apmokėjimo
- Žiūrėkite iš karto po apmokėjimo
- Keturių seminarų tęstinio kurso VAIZDO ĮRAŠAS
- Įrašyta 2022 m. balandžio-gegužės mėn.
- 240 min. trukmės seminarų ciklas
- Iš TOP20 geriausių seminarų ciklų kolekcijos
Tikrai laikas pasirūpinti ir savimi.
Šiandien speciali kaina tiems, kurie neturėjo galimybės sudalyvaut - tik 79 €
Užsisakyti už specialią kainą
Į kainą įskaičiuota 21 proc. PVM. Visa ciklo kaina be nuolaidos 160 €.
Visi suaugusieji iš pradžių buvo vaikai. Tik nedaugelis tai prisimena.
Antoine de Saint-Exupėry
Su Eugenijumi Laurinaičiu
gydytojas, psichiatras, psichoterapeutas, docentas, Europos psichoterapijos asociacijos generalinis sekretorius, knygų ir daugelio mokslinių straipsnių autorius
Tai, kas vyksta su mumis vaikystėje, dažnai nulemia visą mūsų gyvenimą. Nors manome, kad patys lemiame savo likimą, dažnai elgiamės pagal scenarijų išmoktą tuomet, kai dar buvome vaikai. Tie, kurie augo probleminėse šeimose sau žadėjo kažką panašaus – „niekuomet nebūsiu kaip mama“, „niekada neleisiu sau su savo vaikais elgtis kaip tėvas“... Tačiau po kurio laiko tie patys žmonės pagauna save besielgiant lygiai taip pat – moteris tampa tikslia mamos kopija, vyras užaugęs nepilnoje šeimoje, išsiskiria ir palieka žmoną su vaikais, jauna mama ima smurtauti prieš savo pirmaklasį sūnų... Tačiau juk tikrai specialiai niekas nenori, kad taip vyktų, tad kas atsitiko?
Viską nulemia pirminė vaikystės patirtis – tai santykiai su tėvais, broliais, seserimis ir kitais svarbiais artimaisiais. Pagal tai protas sukuria elgesio modelius visam likusiam gyvenimui ir perneša juos į suaugusiojo sprendimus.
Tai gali būti labai skirtingos išgyvenimo strategijos –
- vengti artimų santykių,
- laikytis nuo žmonių per atstumą,
- ignoruoti savo arba kitų emocijas ir slopinti jas,
- visais įmanomais būdais vengti konfliktų,
- negebėti realiai įvertinti savęs ir priklausyti nuo kitų nuomonės,
- užimti pasyvią aukos poziciją ir nuolat jaustis nelaimingam,
- slėpti savo mintis, bijoti išsakyti savo nuomonę, arba atvirkščiai –
- isteriškai reikalauti paklusnumo ir pritarimo –
šiuos ir panašius elgesio modelius atsinešame iš vaikystės.
Nemažai psichikos problemų, nesėkmių bei problemų santykiuose ir netgi tiesiog ligų, atsiranda iš psichologinių vaikystės traumų. Tačiau kad ir kokia bebūtų neigiama jūsų vaikystės patirtis, su jos pasekmėmis visada galima susitvarkyti jau suaugus. Svarbiausia nebėgti nuo problemos, neužmerkti prieš ją akių ir imtis atsakomybės už savo gyvenimą.
Šiame autoriniame psichiatro psichoterapeuto Eugenijaus Laurinaičio tęstiniame keturių seminarų cikle
Vaikystės traumos. Kaip įveikti praeities šešėlius
Lektorius dr. Eugenijus Laurinaitis – gydytojas, psichiatras, psichoterapeutas, docentas, Europos psichoterapijos asociacijos generalinis sekretorius, knygų ir daugelio mokslinių straipsnių autorius.
Programoje:
- Ką vadiname trauma, o kas yra natūralus vaikystės išgyvenimas? Kokios vaikystės traumos pasitaiko dažniausiai? Kokios vaiko vystymosi stadijos ir kokios traumos gali susiformuoti? Kokie tėvų elgesio faktoriai turi įtakos vaiko vystymuisi? Kaip vaikas mato pasaulį ir kaip tai veikia jo asmenybę? Kas gali palengvinti jo vystymąsi ir brandą?
- Kaip visi šie ankstyvi įvykiai veikia suaugusį žmogų? Kiek tai saugoma pasąmonėje ir koks šansas paveikti tai sąmoningai?
- Kada galima padėti sau pačiam, o kada reikia ieškoti profesionalų pagalbos? Kaip atpažinti savo vaikystės traumas ir kaip sau padėti?