Savidisciplina. Kaip ją ugdyti kasdienėmis priemonėmis?

Savidisciplina – viena iš labiausiai vertinamų ir pagarbą keliančių savybių. Vis dėlto, toli gražu, ne kiekvienam iš mūsų visuomet pavyksta save suvaldyti ir prisiversti atlikti tai, ką privalome. Kartais žymiai maloniau peržiūrėti keletą serijų mėgstamo serialo ar suvalgyti pyragaitį vietoje sveikesnio užkandžio. Tačiau ką daryti, kad taptume labiau disciplinuoti? Kodėl darbus iškeičiame į malonumus? Ir kaip pasitelkus kasdienes priemones gali būti ugdoma savidisciplina? Psichologė Elžbieta Malūnavičienė.

Kodėl negalime prisiversti atlikti to, ką turime?

Savidisciplina – tai sugebėjimas atlikti veiksmus, neatsižvelgiant į savo emocinę būseną. Kartais pagauname save, kad neprisiverčiame kažko daryti. Toks negebėjimas prisiversti gali kilti iš to, jog nemokame atsisakyti greito apdovanojimo. Neturime įgūdžių tvarkytis su frustracija ir pasiduodame greitam malonumui – jis paima viršų. Toks greitas malonumas – tai skanus pyragėlis vietoje sveikos mitybos. Kartais neprisiverčiame dėl to, kad negebame tvarkytis su savo emocijomis. Įsivaizduojame, kad viskas turi pavykti iš pirmo karto. Jei nepavyksta – metame viską į šalį ir antrą kartą net nebandome. Kartais nesuvaldome savo impulsų ir ilgainiui tokie impulsai gali netgi virsti priklausomybėmis – nuo alkoholio, maisto, narkotinių medžiagų, rūkymo. Ką daryti?

Visų pirma, reikėtų paklausti savęs, ar tikrai žinau, ką noriu daryti, kokį turiu tikslą ir kaip noriu jo siekti. Labai dažnai, jei nežinome atsakymų į šiuos klausimus, kyla noras tai atidėti iki to momento, kai žinosime, ką ir kaip norime daryti. Tai kyla iš elementaraus nerimo, iš to, kad nežinau, kaip. Tad pirmas žingsnis – tai labai aiškaus tikslo išsigryninimas. Tuomet seka to tikslo skaidymas į mažus žingsnius iki tol, kol tampa aišku. Jei turiu tikslą numesti svorio, tai nėra pakankamai geras tikslas. Tikslas turi apimti, per kiek laiko ir kiek tiksliai svorio noriu numesti. Kai jau žinau, ko noriu, galiu pradėti galvoti, kaip tą darysiu. Suskaidyti į mažesnius žingsnius, kas padės šio tikslo siekti. Svarbu suprasti, kad kiekvienam iš mūsų gali pritrūkti savidisciplinos, pripažinti, kad turime silpnybes.

Savidisciplina treniruojama kaip raumenys

Silpnybes padėti atpažinti gali savo idealiojo “aš” vaizdo susikūrimas. Kaip atrodo tas idealusis “aš”? Tuomet visai verta pasvarstyti, kodėl nesu toks idealus, koks norėčiau būti, koks elgesys tam trukdo. Galbūt mano idealiojo “aš” vizija atrodo sėkmingas, sveikas, finansiškai apsirūpinęs žmogus, turintis mylintį partnerį, tačiau mano elgesys toks, kad kasdien valgau greito maisto restoranuose, nesportuoju, tingiu ieškotis darbo ir gyvenu iš tėvų kišenės, nors man yra virš trisdešimties. Kai atpažįstame tai, kas mums trukdo pasiekti šių tikslų, tampa lengviau suprasti, kaip galiu juos keisti. Maži žingsneliai padeda susitelkti ir organizuotis. Jei mano tikslas – parašyti diplominį darbą, tai gali atrodyti be galo sudėtinga užduotis, tačiau jei suskaidau tai į žingsnius, šį tikslą pasiekti tampa žymiai lengviau.

Savidisciplina gali būti ugdoma ir atpažįstant problemą. Galime tapti pasekmes numatančiais žmonėmis. Jei mano tikslas – mesti svorį, tačiau žinau, kad laukia smagus vakarėlis, kuriame bus įvairių užkandžių, galiu pasiplanuoti, kaip šioje situacijoje elgsiuosi. Galbūt galiu prie to stalo neiti, atsinešti savo užkandžių ar paklausti šeimininkų, ar nebus sveikesnių užkandžių. Jei metu rūkyti, galbūt galiu nustatyti, kokios aplinkybės, žmonės ar vietos mane labiau paskatina rūkyti ir kaip galėčiau to išvengti.

Savidiscipliną galima treniruoti kaip ir raumenis. Jei man sunku sutelkti dėmesį, galbūt neturėčiau kelti sau tikslo sutelkti dėmesį į mokslą ar kitus dalykus ilgą laiko tarpą. Galbūt turėčiau pradėti nuo 10 ar 15 minučių konkrečiai užduočiai. Kai atpažinsiu, kad nebekyla sunkumų išlaikyti dėmesį numatytą laiko tarpą, intervalą galime pasididinti penkiomis minutėmis.

Kasdienės priemonės savidisciplinai ugdyti

Savidisciplinai gali padėti ir išmaniosios technologijos, programėlės, kurios gali padėti fiksuoti savo pasiekimus, savotiško žaidimo būdu. Programėlės, paremtos Pomodoro technika, taip pat gali padėti išlaikyti darbingumą. Ši technika paremta tuo, jog dvidešimt penkios minutės skiriamos susitelkimui į numatytą veiklą, o po to seka penkių minučių pertrauka. Laiką sekame ne patys, o programėlė. Siekiant bet kokių pokyčių svarbu ir atlaidumas sau.

Svarbu prisiminti, kad ne viskas pavyksta iš pirmo karto. Jei kas nors nepavyko, tai nereiškia, kad turiu menkinti savo pastangas. Jei nerūkiau mėnesį laiko, bet surūkiau vieną cigaretę, neturėčiu kaip kompensacijos surūkyti ir viso pakelio. Tiesiog šioje vietoje sustojame ir pradedame vėl iš naujo. Taip pat labai svarbu nesilyginti su kitais. Nėra vieno visiems universalaus recepto. Tai, kas tinka vieniems, nebūtinai tiks ir jums. Tačiau tai, ką iš tiesų galite – tai pasilyginti su savimi. Ar šiandien esu nors šiek tiek labiau disciplinuotas, nei vakar? Ką šiandien nuveikiau? Kas man veikia? Jei matome, kad mums pavyko pajudėti nors per vieną žingsnį, apdovanokime ir įvertinkime save. Tikėtina, kad toks apdovanojimas prisidės prie mūsų pastangų ir geresnių rezultatų.