Kaip atpažinti narcisizmą savyje ir aplinkiniuose?

Narcisizmas – sąvoka, vartojama psichologijoje. Tačiau, nors bendrais bruožais ir suprantame, kas tai yra, narcisizmas, kaip sutrikimas, nėra taip jau dažnai sutinkamas. Maža to, paskubėję ir nepasigilinę šią etiketę galime “priklijuoti” kam nors iš aplinkinių. Tačiau kas iš tiesų yra patologinis narcisizmas? Kaip atpažinti narcisizmą savyje ir aplinkiniuose? Ir kuo narcisizmas skiriasi nuo meilės sau? Psichologas Olegas Lapinas.

Narcisizmas – konceptas ir tikrovė

Visų pirma, narcisizmas yra konceptas ir jo nereikėtų maišyti su tikrove. Nuo seno galime aprašymuose sutikti charakterius, kurie demonstruoja visažinybę ir visagalybę bei menkina aplinkinius žmones, juos nurašydami iki funkcijų ir objektų. “Aš esu pats svarbiausias, o visi kiti esate mano pagalbininkai” – ši formulė atspindi tai, ką žmonės nuo seno vadina pasipūtėliais, o, kalbant naujais terminais, – narcisistine asmenybe.

Tai reiškia, kad žmogus nejaučia, jog yra lygus su kitais, ir kad turi minusų ir pliusų. Jam egzistuoja tik dvi būsenos. Vienoje būsenoje toks žmogus yra aukštumoje ir yra gersnis už visus, o kitoje būsenoje jis yra niekas, jis yra žemiau plintuso. Toks žmogus yra arba niekas arba dievas. O kadangi niekas būti nenori ir negali, vadinasi, yra dievas, o aplinkiniai jam yra niekas.

Kaip atpažinti narcisizmą?

Patologinė narcisistinė asmenybė aplink mato tik menkus niekingus žmogelius, kuriais reikia naudotis, ir apsupa save tais, kurie jiems sako komplimentus, jais žavisi, palaiko, bei atmeta tuos, kurie kritikuoja. Jų manymu, jei žmogus mano priešingai, nei jis, toks žmogus yra kvailys.

Jei galvoji, kad gali mane aplenkti, tai tik todėl, kad dar nepatyrei skaudaus pralaimėjimo. Jei manai, kad esi turtingas, tai tik todėl, kad dar nežinai, už kiek pirkau naują video kamerą. Jei manai, kad esi labai geras, tai tik todėl, kad nežinai, kiek aukojuosi aš ir kiek gero padarau žmonėms.

Visais šiais atvejais žmogus palaiko savo didybę menkindamas kitus ir jais naudodamasis vien tam, kad kiti pasakytų, koks jis yra nuostabus. Jie narcisistams atlieka tarsi stebuklingo veidrodžio funkciją arba yra apskritai ne žmonės, o vabalai, palyginus su jais.

Narcisizmas ir meilė sau

Apskritai tokie patologiniai narcizai nėra labai dažni. Kaip ir visos asmenybės problemos ar ligos, jie sudaro nedidelį procentą žmonių. Tai, ką vadiname narcisizmu savyje arba meile sau, yra sveika būsena. Ji pasireiškia tuo, kad mes nuoširdžiai vertiname tai, ką turime savyje, nesumenkindami kitų žmonių, kurie taip pat kažką turi.

Jei pasakysite man, kad parašiau labai gerą straipsnį, galėčiau atsakyti, kad parašiau tikrai neblogą straipsnį, tačiau man taip pat patinka ir tai, ką, tarkime, parašėte jūs. Šioje situacijoje tai, kad man patinka tai, ką darau, nėra patologinis narcisizmas. Tai vadinamoji meilė sau, pagarba sau, pripažinimas to, koks aš esu.

– Žinai, tu labai gerai dainuoji.

– Žinau, tikrai gerai dainuoju. Nesakyčiau, kad gerai dainavau visada, bet dabar tikrai gerai dainuoju ir, šią akimirką, geriau turbūt nepadainuočiau.

Tai yra sveikas požiūris į save. Kito menkinti nebūtina. Taip pat nebūtina ir kad kitas man sakytų, jog dainuoju gerai, nes ir pats tai žinau. Tad šis sugebėjimas įvertinti save pačiam, yra labai sveikas bruožas, kurio narcisizmu vadinti nebūtina.

Menkumo baimė

Narcisizmą palikime būsenai, kai žmogus iš tiesų labai bijo kristi “žemiau plintuso”. Labai bijo menkumo ir dirbtinai palaiko savo didybę. Tokia asmenybė paprastai yra labai pastebima ir aplinkiniai anksčiau ar vėliau ima suprasti, kad toks žmogus jų nelaiko žmonėmis. Tuomet suprantame, kad toks žmogus, matyt, turi narcisistinių bruožų. Toks žmogus gali narcisizmą pastebėti ir savyje, tačiau maža tikimybė, kad tai įvyks, mat tai prieštarautų pagrindiniam principui – jei su manimi kažkas negerai, vadinasi esu visiškas niekas.

Tuomet nieku gyvu prie savęs toks žmogus neprileis ne tik narcisizmo, bet ir kitų bruožų bei nesileis statomas į rėmus, nes jausis esąs apskritai už bet kokių rėmų. Jis unikalus, jis ne narcizas, jis toks vienintelis. Tokiu užbaigtu, gal šiek tiek karikatūrišku pavidalu narcisistinė asmenybė paneigs, kad yra narcisistinė asmenybė. Jis netgi gali sakyti, kad gal mes esame tokie mazochistai, kad negalime pasiekti tiek, kiek pasiekė jis, todėl ir vadiname jį narcizu. Nors jis ir netiki, kad ką nors pasieksime.