Nuoskaudos – ilgalaikių santykių žudikės?

Kartais atrodo, kad neturime teisės pykti ant savo partnerio, o jei jau pykstame, vadinasi nemylime. Bijodami įžeisti ar sulaukti neigiamos reakcijos, kaupiame nuoskaudas ir viską laikome savyje. Tačiau ilgainiui toks elgesys gali apsunkinti santykius ir nuvesti į aklavietę. Tad kaip nuoskaudos gali paveikti mūsų santykius? Kaip atpažinti, ar turime nuoskaudų? Ką daryti, kad jų nekauptume? Ir kaip su jomis tinkamai tvarkytis? Psichoterapeutė Jovita Klevinskienė.

Nuoskaudos – santykių vėžys

Vienas iš dalykų, kurie labiausiai kenkia ilgalaikiams santykiams – tai nuoskaudos. Kartais tai net vadinama santykių vėžiu, kuris palaipsniui laikui bėgant santykius nužudo, jei su tuo nedirbama ir nieko nedaroma. Taigi, kas yra nuoskauda? Tai – pyktis, kurį jaučiame, kai kitas žmogus – mūsų partneris ar partnerė – pasakė ar padarė ką nors, kas mus įskaudino ar mums atrodo neteisinga. Kartais žmonės neįsisąmonina, kad turi nuoskaudų.

Kaip atpažinti, kad jaučiame nuoskaudą?

Jei mūsų galvoje nuolat sukasi kažkoks įvykis, ką mūsų partneris pasakė ar padarė ir kaip mes dėl to supykome, tai liudija apie mūsų nuoskaudas. Mes atvirai apie tai nekalbame, tačiau nuolat prisimename. Gali prabėgti net ne vieneri metai, o mes vis prisiminsime tą įvykį, kai jis ar ji kažko nepadarė ar padarė ką nors, dėl ko mes labai supykome. Būtent toks sugrįžimas mintimis ir parodo apie esančias nuoskaudas.

Kitas dalykas, galintis išduoti nuoskaudų buvimą – jei ginčijantis dėl, atrodytų, nereikšmingų dalykų, prasiveržia stipresnės emocijos. Kaip nors skaudžiai pakomentuojame, tarsi įgeliame partneriui, “pamirštame” ką nors padaryti, imame ignoruoti kitą žmogų. Tarsi pereiname į pasyvią agresiją – neišsakome, apie ką visa tai, bet siunčiame signalus, kartais ir visai nesąmoningai, apie tai, kad mums vis dėlto skaudu. Palaipsniui, jei apie tai nesikalbame, tai santykius gali ir pražudyti.

Pripažinkime nuoskaudas ir išsakykime jausmus

Tačiau gera žinia ta, jog tai galima spręsti ir atsikratyti nuoskaudų. Būdas tą padaryti tikrai nėra stebuklingas – tiesiog susėsti ir apie tai pasikalbėti. Kartais žmonėms yra sunku pripažinti, jog pyksta ant savo partnerio. Atrodo, kad jei pykstame, vadinasi nebemylime, tarsi nesmagu tą pripažinti, išreikšti ir išsakyti. Tačiau iš tiesų tai yra visiškai normalus jausmas, taip pat ir nuoskaudos yra normalu, tiesiog svarbu išdrįsti apie tai kalbėti, kai jos atsiranda. Tam reikia drąsos prieiti, pasakyti, kalbėti, skirti tam laiko.

Kaip tą daryti? Vertėtų nepamiršti jausmų. Dažnai, net ir terapijoje, įsiveliame į faktus, logiką, bandome logiškai paaiškinti, kodėl jis ar ji įsižeidė. Iš tiesų reikėtų pabandyti išgirsti ir išsakyti jausmus. Nes mūsų jausmai ir skirti tam, kad bendravime kitas žmogus galėtų mus suprasti ir išgirsti. Svarbiausia ne rasti vieną tiesą, o suprasti, kaip kitas žmogus jaučiasi, tuomet ir atsiranda galimybė kažką ištaisyti, pakeisti, atsiprašyti. Tuomet viskas iš esmės pasikeičia. Dar svarbu tai, jog geriau reikia nelaukti ir spręsti, kol nesutarimai ar nepasitenkinimas yra maži, nes tai padaryti daug lengviau, kai nuoskaudų nėra prisikaupę daug.

Svarbiausia – vieniems kitus išgirsti

Jei tarpusavyje kalbėtis yra sunku arba jūs asmeniškai jaučiate, jog sunku apie tai kalbėti, visuomet galima kreiptis į psichoterapeutą ar psichologą, išbandyti individualią ar porų terapiją. Tai paprastai padeda. Pabaigai vertėtų pridurti, kad poroje mes dažniausiai ginčijamės ne dėl vaikų auklėjimo, intymių santykių ar laisvalaikio. Kartais šios problemos mums atrodo sunkiai išsprendžiamos vien dėl to, kad po jomis slypi tam tikros nuoskaudos. Iš tikrųjų pykstame dėl to, kad kitas žmogus mūsų negirdi ir nesupranta, kaip mes jaučiamės. Kad taip nenutiktų, kalbėkime apie tai ir pasistenkime vieni kitus išgirsti.

Panikos atakos. Kodėl atsiranda ir kaip su jomis gyventi?
Kaip tėvams ugdyti vaiko emocinį intelektą? Įrašai
Suaugę vaikai ir tėvai. Kaip išsivaduoti iš sunkumų ir praeities šešėlių.
Sveika ir tvari mityba. Kaip pasirinkti, ką ir kada valgyti, kad ilgai jaustumėtės pailsėję, sveiki ir žvalūs
Kaip tėvams bendrauti su paaugliu. Pavojai ir galimybės.
Autistiškų vaikų ugdymo ypatumai
Viešasis kalbėjimas. Kaip atsikratyti baimių ir daugiau pasitikėti savimi?
Manipuliacijos. Kaip tapti neigiamai aplinkinių įtakai atspariu žmogumi? Vaizdo įrašai
Emocinis perdegimas. Kaip susigrąžinti jėgas.
Kaip išvystyti savo kritinį mąstymą?
Olego Lapino psichologijos seminarų retrospektyva
Lemties žaidimai. Kaip pakeisti gyvenimo scenarijų. Transakcinė analizė. Vaizdo įrašai
Kaip auklėti vaikus be šauksmų, grasinimų ir bausmių?
Emocinė priklausomybė santykiuose. Kaip atsikratyti?
Trys aukos veidai. Kaip nustoti gailėtis savęs ir pradėti visavertį gyvenimą
Viskas iki 9,99 €
Kaip nesijausti „auka“ ir adekvačiai reaguoti į konfliktus?
Meditacijos. Pradžia. Kokia nauda, kaip jos veikia ir kaip išsirinkti tinkamą sau? Įrašai
Atidėliojimo spąstai. Kaip ištrūkti?
Vaikystės traumos. Kaip įveikti praeities šešėlius
Kūno kalba. Kaip sukelti norimus žmonių veiksmus?
Vidinė ramybė. Kaip susidraugauti su savimi. Produktas
Psichologinė savigyna. Kaip apsisaugoti nuo psichologinės agresijos?
Fitoterapijos pagrindai. Kaip susirinkti vaistažolių vaistinėlę per vasarą.
Sapnų magija. Kaip pasinaudoti sapnuose užkoduotomis žinutėmis?
Savivertė. Drąsa būti netobulam. Su Eugenijumi Laurinaičiu