Nors netektį išgyventi yra be galo sunku vien emociškai, tačiau gedulas gali pasireikšti ir įvairiomis fiziologinėmis reakcijomis. Dažnai galime net nesuprasti, kas ir kodėl su mumis vyksta. Tačiau kokia kūno reakcija į netektį yra normali? Kaip pasireiškia gedulas mūsų kūne? Kaip tai gali paveikti mūsų socialinį gyvenimą ir kasdienę rutiną? Psichologė Vaiva Klimaitė.
Fiziologinė reakcija į netektį
Fiziologinės arba somatinės reakcijos yra tai, ką patiriame kūne, kai išgyvename gedulą. Visų pirma, streso arba šoko laikotarpiu, pirmomis dienomis arba savaitėmis, kai kada mėnesiais, kūnas reaguoja taip, kaip paprastai reaguoja į stresą. Dažnesnis širdies ritmas, kyla kraujospūdis, gali pilti prakaitas, svaigti galva arba pykinti. Gali atsirasti viso kūno arba galūnių drebulys, taip pat tirpimas.
Vėliau, po kiek laiko, kūne gali atsirasti kitokios reakcijos. Gali atsirasti nemiga, apetito pokyčiai, pavyzdžiui, apetito stoka, arba įvairaus pobūdžio skausmai. Žmogus skundžiasi, kad jam, tarkime, maudžia kurią nors kūno dalį ir jis nesupranta, kodėl, tačiau tai gali būti reakcija į netektį, gedulo reakcija. Taip pat žmogus gali patirti nuolat pasikartojančias, nevalingai kylančias mintis apie netektį, apie mirusįjį. Tarsi sunku susikoncentruoti, žmogus stengiasi, tačiau mintys apie netektį ir mirusįjį vis grįžta, nepavyksta nuo jų atsitraukti ir atsiriboti, tai gali vykti nevalingai.
Pasekmės socialiniam gyvenimui
Taip pat dėl maisto medžiagų trūkumo, jei toks atsiranda dėl apetito stokos, atsiranda organizmo išsekimas ir nuovargis, kai kurie tyrimai rodo, kad taip pat susilpnėja ir imuninė sistema. Žmogus tampa nebe toks atsparus ir gali lengviau susirgti ar užsikrėsti įvairiomis ligomis. Elgesio reakcijos mums patiriant gedulą gali būti tokios. Visų pirma, žmogus gali norėti labai atsitraukti nuo aplinkinių, vengti bendravimo. Turint omenyje tai, kokius jausmus žmogus išgyvena, tai gali būti labai suprantama.
Jausmai labai sunkūs, žmogus išgyvena tam tikrą jausmų sumaištį, jis nelabai supranta, kas su juo vyksta, nelabai supranta, ar tai, ką jis išgyvena, normalu, ar ne. Žmogus vienu metu išgyvena antplūdį kartais labai prieštaringų jausmų. Kai nelabai suprantame, kas su mumis vyksta arba jaučiamės labai prislėgti, dažnas iš mūsų norime atsitraukti nuo aplinkinių ir vengti bendravimo. Tai gana būdinga reakcija ir gedint. Norisi daugiau laiko praleisti vienam, namuose.
Žmogus taip pat gali prarasti susidomėjimą anksčiau mėgta veikla. Kaip gedintieji kartais įvardija, palyginus su netektimi, visa kita pradeda atrodyti taip nesvarbu ir nebeįdomu, kad negalima to netgi palyginti. Jiems atrodo, jog negalima užsiimti kokiu nors hobiu, jei ką tik kažko neteko. Tai – labai suprantama reakcija. Vėliau susidomėjimas tam tikra veikla gali sugrįžti, ypač, jei pats gedintis žmogus stengsis prie to sugrįžti, kad atitrauktų savo mintis, nebūtų vien tik gedule.
Pokyčiai kasdienėje rutinoje
Taip pat gali būti, kad, norėdami save nuraminti, gedintys žmonės gali imti vartoti įvairias psichotropines medžiagas, alkoholį arba narkotikus, arba kokius nors vaistus tarsi mėgindami pabėgti, užsimiršti. Žinoma, tai niekuo nepadeda, psichotropinės medžiagos emocines reakcijas tik sustiprina. Tačiau tuo metu žmogui gali atrodyti kitaip. Apskritai pakinta įprasta kasdienė rutina.
Žmogus mažiau juda, silpniau reaguoja į aplinką. Nors jo jautrumas yra gerokai padidėjęs, tačiau jis mažiau reaguoja į tai, ką jam sako kiti, labiau atsiriboja. Dėl to kyla bendravimo sunkumų. Gali daug sunkiau sektis darbe dėl to, kad apskritai sunkiau susikaupti. Taip pat gali kilti įvarių jausmų proveržiai, pykčio proveržiai, pavyzdžiui, irzlumas ir dirglumas. Nuolat jaučiamas nuovargis, gali būti verkiama gana dažnai. Tai yra įprasta reakcija į netektį.