Yra kategorija žmonių, kurie aplink save visur mato vien kvailius. Ko gero, turime ne vieną tokį pažįstamą, o galbūt ir patys kartais mėgstame pabambėti. Žinoma, taip dažniausiai tik bandome išreikšti savo susierzinimą, tačiau ką daryti, jei iš tiesų reikalų turime su kvailiu? Dar daugiau – kaip elgtis, jei bosas yra kvailys? Ką daryti, kad kvailiais šioje situacijoje netaptume patys? Ko galime pasimokyti iš tokios situacijos? Ir ar verta iš karto ieškotis kito darbo? Organizacijų psichologė, konsultantė Aistė Mažeikienė.
Jei bosas yra kvailys – netapkime kvailiais patys
Klausimas tiesiai šviesiai: kas kvailys – aš ar mano bosas? Kalbėsiu apie tas situacijas, kai dirbantys žmonės tampa nuolat nepatenkinti savo vadovų sprendimais, bamba, geriau žino ir piktinasi, kad taip daryti negalima. Nujaučiame, kuo tai gali baigtis, tačiau kaip elgtis, kai bosas tikrai kvailys? Tiesiai šviesiai. Tad čia bus rekomendacijos ir tiems, kurie dirba su tokiais bosais, ir patiems bosams. Pirmas žingsnis – neskubėkime išeiti iš darbo. Jei bosas iš tiesų priima kvailus sprendimus ar stipriai suklys, jo neliks pirmiau negu jūsų ir galėsite užimti jo vietą. Antras labai svarbus signalas – netapkime kvailiais patys. Žinome, kad boso negalime nei valdyti, nei kontroliuoti. Esame atsakingi tik už save pačius. Tad nebūkime kvailiais patys, pasidomėkime faktais, statistika, auginkime savo kvalifikaciją, kompetenciją ir mokykimės, kad išvengtume kaltinimų sau patiems, kaip galėjome taip suklysti ar ko nors nežinoti. Tobulėkime ir būkime vis protingesni patys už save.
Trečias žingsnis – argumentuokite savo nuomonę ir rodykite iniciatyvą. Argumentacija ne apie tai, kad bosas kvailys, to įrodinėti nereikia – jei taip yra, visi aplinkiniai puikiai tą mato, tiek klientai, tiek kolegos. Tačiau rodykite iniciatyvą ne kritikuodami, bet siūlydami sprendimus. Turėjau puikų bosą, kuris niekada neleisdavo ateiti su bambėjimu, kad kažkas negerai. Turi ateiti bambantis, bet pasiūlyti bent du sprendimo variantus, kaip pakeisti šią situaciją. Žmonės kartais skundžiasi, kad bosas pasisavins jūsų pasiūlymus, pažeis autorių teises. Na ir kas? Jūs žinote, kad ta idėja yra jūsų. Tyliai šypsokitės sau pro ūsą ir žinokite, kas yra šių idėjų generatorius. Ir toliau taip darykite. Žinokite, kad protingi bosai, kurie laukia jūsų, dieną naktį svajoja apie tokius dabruotojus, kurie žino geriau. Jei sporto varžybų komentatoriai ir kritikai galėtų žaisti geriau, nei tie, kurie bėgioja ekrane, juos iš karto kviestų į finalą be jokio apšilimo ir treniruočių.
Mokykitės, ko nedaryti
Taigi, kaip elgtis, kai bosas tikrai yra kvailys? Atraskite, kuo jums tai gerai. Išmoksime daug dalykų patys, būsime priversti. Juk kvailys mums padėti negali, o be to, juk jo ir neklausime, jei jis yra kvailų sprendimų autorius. Užsigrūdinsite, užsiauginsite storą odą. Po tikrai prasto boso, karjeroje jus nedaug kas ir beišgąsdins. Ketvirta rekomendacija – svarbiausia mokytis iš situacijos ir tokiais netapti patiems. Žinosime, ko nedaryti, kai patys tapsime bosais, kokių klaidų nedaryti. Žmonės dažniausiai mokosi iš savo klaidų, tačiau labai saugu, kai šalia yra kažkas, iš ko galime mokytis. Mėgaukimės, kad tai ne mes, ne tokia baisi gėda, kai matome kitą žmogų, o ne save pačius.
Ir dar labai svarbu – galiausiai ar iš tiesų bosas toks jau svarbus mums? Juk dirbame turėdami savo tikslus, dirbame savo klientams ir bosas – vienas, kitas ar trečias – tegul keičiasi. Jei gerai žinome, kas mums svarbiausia, tai neturi reikšmės. Taigi nesiblaškykime, nesibaidykime, išsigryninkime savo tikslus ir darykime tai, kas yra prasmingiausia.