Įprasta manyti, kad įvairios baimės – tai silpnybė, kurią turime nugalėti, įveikti ir užgniaužti, kurios dažnai gėdijamės ir kurią bijome pripažinti net patys sau. Tačiau sakoma, jog drąsus ne tas, kuris nieko nebijo, o tas, kuris net ir bijodamas ryžtasi daryti tai, kas jį gąsdina. Tačiau kokios baimės žmones kamuoja darbe? Su kuriomis iš jų kasdien tenka susidurti ir jums? Ar galite rasti joms priešnuodį? Ir kaip baimės mus saugo? Pasitikrinti kviečia organizacijų psichologė, konsultantė Aistė Mažeikienė.
Baimės darbe: su kuriomis iš jų susiduriame?
Dabar galite pasitikrinti, ko žmonės bijo labiausiai. Esu tikra, kad šiuo laikotarpiu sąrašas gali ir pasikeisti, nes mums visuomet į pirmą planą stoja tai, kas vyksta dabar, o tai, kas vyko anksčiau, atrodo ne taip grėsminga. Tad pirmiausia pradėsiu nuo darbe dažniausiai įvardijamų baimių. Kurios baimės darbe būdingos jums? Galite pasitikrinti – štai mini tetas. Pirmoji baimė – atrodyti kvailai, apsikvailinti, ypač, prieš kolegas, kurie žino daugiau. Dėl to kai kada žmonės renkasi ne tokius kompetentingus kolektyvus, kur galime atrodyti kiečiau, labiau išmanantys, visuomet būti „pranašo“ vaidmenyje tarp naujokų.
Antroji baimė – baimė susimauti. Tai – ne tik kvailai pasirodyti, bet iš tiesų būti nepasiruošusiam, padaryti klaidą. Su dviem pirmosiomis itin glaudžiai susijusi trečioji baimė – atrodyti neprofesionaliai. Būtent atrodyti. Dėl to kartais perdėtą dėmesį skiriame savo išvaizdai, kuri, jei ką, galėtų užmaskuoti kokius nors mūsų neatitikimus pateikiant informaciją. Ketvirtoji baimė – atrodyti neįprastai. Tai paaiškina iš žvėrių pasaulio paveldėtą norą atrodyti kaip visi – jei atrodai neįprastai, tave arba suvalgo, arba nepriima į gaują. Penktoji baimė – parodyti savo silpnumą. Todėl verta iš pradžių sau patiems įsivardyti, ko bijome. Kitam nebūtinai galime tiesiai šviesiai įvardyti, mums sakys, jog būta čia ko bijoti, pavyzdžiui, vorų arba varlių. Bijome, kad mūsų baimę sumenkins.
Ieškokime priešnuodžių
Šeštoji baimė darbe – būti atstumtam kitų. Dėl to draugaujame su kitais, rasti bendrą kalbą, sąlyčio tašką su kitais žmonėmis. Septintoji baimė – jog kiti pakenks mūsų autoritetui. Bijome, kad kažkas iš pasalų puls, veikiausiai, tie, kurie žino mūsų jautriausias vietas. Iš karto priešnuodis šiai baimei – nebūtinai turime atskleidinėti asmeninę informaciją. Aštuntoji baimė – jog kažkas išplepės paslaptis. Neturėkite paslapčių – tegul tik plepa. Tegul kiti daro taip, kaip jūs ir užsikrečia geruoju pavyzdžiu. Kas neturi paslapčių, gerai miega.
Devintoji baimė – tai viešojo kalbėjimo baimė. Tai tikrai kartais gali virsti paniška baime ir tai labai panašu į skrydžių baimę. Pakanka vienos nesėkmės prieš auditoriją ir žmonės, puikiai iki tol kalbėję prieš auditoriją, ima bijoti. Lygiai taip pat kaip pakanka vieną kartą lėktuve papulti į oro duobę, vienos gresiančios aviakatastrofos ir visam gyvenimui gali atsirasti skrydžių baimė. Čia irgi galima treniruotis. Ypač kviečiu treniruotis su „bjauriais“ klausytojais, kurie jus pertraukinėja ir šaiposi. Kai jau gebėsite susitvarkyti su šiais klausytojais, galėsite viešai kalbėti bet kur. Dešimtoji baimė – prisiimti asmeninę atsakomybę. Dalis žmonių netgi bijo dėti parašus, kadangi yra su tuo susidūrę. Taigi kiekvienai baimei galime rasti priešnuodį, ką darysime, kai tai įvyks. Tačiau iš tiesų skatinu susitaikyti su savo baimėmis – būtų keista šių dalykų nebijoti. Tad baimės mus saugo. Būkite saugūs!