Liūdesys. Kokia jo paskirtis ir ką jis mums sako?

Liūdesys nėra malonus jausmas ir, jei tik galime, dažniausiai jo vengiame. Tačiau, kad ir kaip bebūtų keista, dažnai liūdesį galime pajusti ir visai netipinėse situacijose, pavyzdžiui, artėjant pavasariui ar per šventes. Tačiau kodėl taip yra? Kas yra liūdesys? Kokia jo paskirtis? Ką mums sako juntamas liūdesys? Ir ką galime su tuo padaryti? Psichologė Vaiva Klimaitė.

Liūdesys ir jo funkcija

Norėčiau šiek tiek aptarti liūdesio temą. Liūdesio, kuris ypač gali pasitaikyti tokiomis aplinkybėmis, kurios liūdesio kelti neturėtų, pavyzdžiui, bundantis pavasaris, daugiau žmonių gatvės. Arba, pavyzdžiui, šventės – mažesnės ar didesnės, bet kurios šventės, kurios mums vis tiek gali kelti liūdesį.

Pirmiausia derėtų pradėti nuo to, kad liūdesys – tai normalus jausmas. Liūdesys visiems pažįstamas ir, nors jį apibūdiname kaip nemalonų jausmą, jis žmogui yra labai reikalingas. Liūdesys turi savo funkciją, paskirtį. Jei jis būtų mums nereikalingas, veikiausiai, jo nebeturėtume, kaip ir kokio nors kito dalyko, kuris evoliucijos eigoje mums pasidarė nebenaudingas. Tad liūdesys, kaip vienas iš jausmų, taip pat turi savo paskirtį, funkciją.

Troškimas arba stygius

Jo funkcija – mums parodyti, kad išgyvename tam tikrą stygių arba turime kokį nors troškimą. Jei liūdesio nepajustume, galbūt apie tai net nesusimąstytume. Pavyzdžiui, galbūt kartais pasijuntate vieniši, tačiau nuolat apie tai negalvojate ir dėl to nieko nedarote. Tačiau bunda pavasaris, einate gatve ir prasilenkiate su vienas kitam besišypsančia pora. Jus apima liūdesys. Šis liūdesys jums primena jūsų troškimą taip pat būti santykiuose arba, galbūt, jūsų patirtą netektį, skyrybas ar panašiai. Tad liūdesys jums primena apie troškimą ar stygių, kuris šiuo metu yra jūsų gyvenime. Jei nekiltų liūdesys, gali būti, kad apie tai net nesusimąstytumėte.

Tačiau vien tai pastebėti nėra liūdesio funkcija. Liūdesio funkcija taip pat yra paskatinti galvoti, ar norime kažką su tuo daryti. Galbūt liūdesys tuomet jus stimuliuos ieškoti sprendimo. Pavyzdžiui, jei jaučiatės vienišas, galbūt bandysite susipažinti su daugiau žmonių, dažniau išeiti į miestą ir kurti naujus santykius. O galbūt liūdesys padės jums priimti tą faktą, kokia yra dabartis, ir su tuo susitaikyti, jei tai yra nepakeičiama situacija, pavyzdžiui, netektis. Negalite sugrąžinti to atgal ir negalite susigrąžinti prarasto santykio su žmogumi, tačiau tą faktą priimti, su juo išbūti, jį suvokti ir tuomet, išliūdėjus ir išgedėjus, ieškoti santykio ir jį kurti su naujais žmonėmis jūs galite. Jei neleidžiame sau išliūdėti ir išgedėti, tarsi uždarome sau duris į troškimą, kurį patiriame, ir liekame jo neįgyvendinę. Arba neužpildome to stygiaus, kurį patiriame.

Kodėl jaučiame liūdesį per šventes?

Taigi liūdesys yra labai svarbus jausmas. Ir jei jaučiame liūdesį, vadinasi, jis mums kažką sako. Tad verta to liūdesio ar savęs paklausti, kodėl jį jaučiame. Kodėl per šventes ar atėjus pavasariui taip pat galime pajusti liūdesį? Atrodytų, kaip tik – šventės, dovanos, daug žmonių gatvėse ar šiltėja oras pavasarį… Per šventes ar atšilus orui susiduriame su daugiau žmonių, tad natūraliai dažniau susiduriame ir su tuo dirgikliu, kuris mums primena apie mūsų troškimą ar stygių, su kuriuo mums sunku.

Kaip tvarkytis su liūdesiu?

Per šventes žmonės džiaugiasi gausiu draugų ratu, gausiu stalu, gražiomis dovanomis, tačiau, jei pajuntame liūdesį, verta savęs paklausti, kas mus šiuo metu liūdina. Galbūt tai, kad esame vieniši, o galbūt tai, kad mūsų finansinė padėtis šiuo metu yra ir negalime parūpinti tokio gausaus stalo arba tokių gražių dovanų. Pajutę šį liūdesį galime galvoti, ar galime toliau kažką su tuo daryti, ar tai yra pakeičiama.

Ar galime ieškoti, pavyzdžiui, žmonių, ar šią situaciją labiau turėtume priimti ir ją išliūdėti, jau nebevengiant suvokti savo patirties. Suprantu, kad liūdesį suvokti gali nebesinorėti, dėl to nuo liūdesio žmonės yra linkę bėgti. Tai nėra malonus jausmas. Tai – sunkus, slegiantis jausmas. Tačiau jis labai svarbus ir jei neleidžiame jam būti, jam pasireikšti ir jo pajusti, liekame nesuvokę ir nepriėmę daugelio dalykų apie save ir apie savo gyvenimą. Tuomet neturime galimybės to keisti ir ieškoti, kaip pagerinti savo gyvenimo kokybę.