Tyrimai rodo, kad net 75 proc. sėkmės ilgą laiką dirbant tam tikrą darbą priklauso ne nuo ko kito, o nuo mūsų turimų „minkštųjų įgūdžių“. Tačiau kas būtent yra „minkštieji įgūdžiai“? Ar visi jų turime? Kodėl jie tokie svarbūs? Kur galime juos pritaikyti? Ir, jei jų neturime, ar galime juos išsiugdyti? Psichologė Ugnė Juodytė.
Sėkmės receptas – „minkštieji įgūdžiai“
Sveiki. Šiandien noriu papasakoti apie tai, kas yra „soft skills“ arba lietuviškai „minkštieji įgūdžiai“ ir kodėl reikėtų juos vystyti arba auginti. Pirmiausia noriu pabrėžti, kad apie „minkštuosius įgūdžius“ dažniausiai kalbama darbo kontekste. Tai yra bet kokie įgūdžiai arba savybės, kuriuos galima priskirti asmenybės bruožams arba įgūdžiams. Pavyzdžiai būtų bendradarbiavimas, bendravimas, klausymas, girdėjimas, planavimo įgūdžiai arba empatija.
Ruošdamasi šiai temai radau labai įdomų tyrimą arba apklausą, kurią atliko „Indeed“ organizacija. Jos pagrindinė veikla yra darbuotojų atrankos, karjeros konsultavimas. Organizacija apklausė apie tūkstantį samdomų vadovų ir paprašė išvardinti svarbiausias jų geriausių darbuotojų savybes. Į top penketuką papuolė būtent „minkštieji įgūdžiai“, apie kuriuos mes ir kalbėjome. Trejetuką galiu jums išvardyti: tai problemų sprendimas, efektyvus bendravimas ir kryptingumas. Kiekvienoje srityje, darbo sferoje reikalaujama skirtingų „minkštųjų įgūdžių“. Viskas priklauso nuo veiklos, jos specifikos, tačiau didžioji darbų dalis reikalauja intensyvaus arba intensyvesnio bendravimo su žmonėmis.
Tad „minkštieji įgūdžiai“ yra aktualūs daugeliui darbdavių. Darbdaviams svarbu, kokius „minkštuosius įgūdžius“ turi žmogus, nes šie įgūdžiai yra labai lengvai perkeliami. Pavyzdžiui, jei buvome empatiški vienoje darbo aplinkoje, ją labai lengva perkelti į kitą darbo aplinką. Pavyzdžiui, dirbome IT srityje, o dabar norime eiti dirbti į vaikų darželį, tad empatija bus pakankamai lengvai adaptuojama šiai sričiai. O tarptautinis Stenfordo tytimų institutas nustatė, kad net 75 proc. sėkmės ilgalaikėje perspektyvoje atliekant tam tikrą darbą yra grindžiama būtent „minkštųjų įgūdžių“ įvaldymu ir tik apie 25 proc. šios sėkmės ateina iš techninių arba „kietųjų įgūdžių“.
Pokytis susijęs su mąstymo keitimu
„Kietieji įgūdžiai“ dažniausiai yra susiję su žiniomis, pavyzdžiui, lietuvių kalbos gramatikos išmanymas, siuvimas ar programavimo įgūdžiai. Juos galima palyginus lengvai išmokti ir išmatuoti. Tačiau „minkštieji įgūdžiai“ labiau susiję su požiūriu, kuris yra stabilus, ilgalaikis, išmoktas. Tai labiau polinkis į tam tikrus dalykus. Jiems didesnę įtaką turi žmogaus psichologiniai bruožai ir patirtis. Gera žinia ta, kad „minkštieji įgūdžiai“ yra lavinami. Tad nereikėtų nusiminti, jei jaučiate, kad kažkuris įgūdis yra silpnesnis. Tereikia susitelkti ir rasti būdų, kaip tuos įgūdžius pagerinti. Gali būti, kad „minkštųjų įgūdžių“ išmokti sunkiau negu kietųjų, nes pokytis būna susijęs su mąstymo keitimu. Kaip žinote, pakeisti mąstymo kryptį, užtrunka ne mėnesį, ne du, o kartais ir metus, tad čia gali būti sudėtinga. Be to, „minkštuosius įgūdžius“ gali būti sunkiau išmatuoti, nes ne visada turime objektyvius matavimo kriterijus.
Tačiau, kaip ir minėjau, tą galima lavinti ir auginti, ir tai yra geroji žinia. Svarbu tai, kad galite domėtis „minkštaisiais įgūdžiais“, jų lavinimu, tačiau juos auginti turite per praktiką, savirefleksiją bei grįžtamąjį ryšį. „Minkštieji įgūdžiai“ gali padėti įgyti „kietuosius įgūdžius“. „MInkštųjų įgūdžių“ turėjimas dažniausiai rodo, kad žmogus geba mokytis, ugdyti konkrečiam darbui reikalingas „kietąsias“ kompetencijas arba jų rinkinį. O šiandien jus noriu palikti su keletu klausimų. Kokie „minkštieji įgūdžiai“ yra jūsų stiprybės ir kaip manote, kokių įgūdžių jums reikės po penkerių metų dirbant Lietuvos ar kitose rinkose?
