Perdegimas. Kada verta dažniau sakyti “ne”?

Sakyti “ne” kartais sudėtinga visiems. Norime būti malonūs, paslaugūs ir už tai mylimi. Tačiau dažnai toks elgesys – tarsi nuo kalno besiridenanti sniego gniūžtė – pamažu virsta ištisa lavina, kuri paskandina ne tik mus pačius, bet dar ir tuos, kuriems buvome pažadėję paslaugą. Tačiau kada verta dažniau sakyti “ne”? Kaip savo ribų nubrėžimas gali padėti išvengti perdegimo? Ir ką daryti, kad to išmoktume? Psichiatras, psichoterapeutas Raimundas Alekna.

Kai sakyti “ne” – į gera

Jei jaučiame, kad mus vargina ilgalaikis nuovargis, nebedomina tos sritys, kurios anskčiau kėlė džiaugsmą, labai svarbu susimąstyti, ar nesame kelyje į perdegimo sindromą. Jei neturite variantų ar žinių, kaip sau padėti stabilizuoti būseną, tikslinga kreiptis į specialistus. Specialistai paprastai padeda susivokti, ką jūs pats, remiantis jūsų asmenine patirtimi, charakterio bruožais, galėtumėte asmeniškai padaryti, kad tą patirtį ir savo charakterį panaudotumėte žymiai efektyvesniam gyvenimui. Tai reiškia, su mažesniais resursais įveiktumėte kasdienes užduotis, išmoktumėte geriau planuoti, nusistatytumėte prioritetus.

Tokiems žmonėms labai svarbu suvokti, kad tobulybę gali pasiekti tik Dievas, o žmogus yra viso labo ribota asmenybė. Supermenų, kuriuos matome filmuose, nėra. Visiems būdingi tie patys charakterio bruožai ir resursai. Klausimas tik tas, kada jie išseks. Taip pat reikia išmokti kitiems žmonėms nustatyti ribas, dažniau sakyti “ne” ir nebijoti to pasakyti. Kaip dažnai pabrėžiu, gero daikto turi būti nedaug. Jei kažkam pasakysime, kad šiuo metu negalime ir pagrįsime tuo, kad turime per daug įsipareigojimų, priešų neįsigysime. Tai nereikš, kad tą žmogų nuvertiname ar esame mažiau malonūs. Tik išliksime geresnės formos, nei kad būdami išsekę, pavargę ir neatsisakę pagelbėti kitam žmogui. Tokiu atveju dažniau jį tik pavedame, suteikdami pagalbą nekokybiškai, pavėluotai arba visai nesuteikdami.

Iš tiesų, du pagrindiniai dalykai žmonėms, kuriems būdingas perdegimo sindromas – tai nebesiekti tobulybės taip, kaip kad iki tol tikėjome, jog turime būti tobuli, bei nesiekti būti visiems malonūs ir leisti sau sakyti “ne” dažniau, nei iki šiol tą darėme.

Lemties žaidimai. Kaip pakeisti gyvenimo scenarijų. Transakcinė analizė. Vaizdo įrašai
Olego Lapino psichologijos seminarų retrospektyva
Autistiškų vaikų ugdymo ypatumai
Emocinis perdegimas. Kaip susigrąžinti jėgas.
Viešasis kalbėjimas. Kaip atsikratyti baimių ir daugiau pasitikėti savimi?
Psichologinė savigyna. Kaip apsisaugoti nuo psichologinės agresijos?
Kūno kalba. Kaip sukelti norimus žmonių veiksmus?
Sveika ir tvari mityba. Kaip pasirinkti, ką ir kada valgyti, kad ilgai jaustumėtės pailsėję, sveiki ir žvalūs
Kaip auklėti vaikus be šauksmų, grasinimų ir bausmių?
Manipuliacijos. Kaip tapti neigiamai aplinkinių įtakai atspariu žmogumi? Vaizdo įrašai
Asmenybės evoliucija. Seminarų archyvas
Emocinė priklausomybė santykiuose. Kaip atsikratyti?
Meditacijos. Pradžia. Kokia nauda, kaip jos veikia ir kaip išsirinkti tinkamą sau? Įrašai
Suaugę vaikai ir tėvai. Kaip išsivaduoti iš sunkumų ir praeities šešėlių.
Kaip elgtis tėvams, kai konfliktuoja vaikai
Vidinė ramybė. Kaip susidraugauti su savimi. Produktas
Trys aukos veidai. Kaip nustoti gailėtis savęs ir pradėti visavertį gyvenimą
Kaip išvystyti savo kritinį mąstymą?
Sapnų magija. Kaip pasinaudoti sapnuose užkoduotomis žinutėmis?
Fitoterapijos pagrindai. Kaip susirinkti vaistažolių vaistinėlę per vasarą.
Vaikystės traumos. Kaip įveikti praeities šešėlius
Kaip nesijausti „auka“ ir adekvačiai reaguoti į konfliktus?
Savivertė. Drąsa būti netobulam. Su Eugenijumi Laurinaičiu
Panikos atakos. Kodėl atsiranda ir kaip su jomis gyventi?
Atidėliojimo spąstai. Kaip ištrūkti?
Kaip tėvams ugdyti vaiko emocinį intelektą? Įrašai
Kaip tėvams bendrauti su paaugliu. Pavojai ir galimybės.