Net jei neturime didelių karjeros ambicijų, visuomet malonu, kai mūsų pastangas įvertina, todėl, gerai dirbdami savo darbą, dažniausiai tikimės paaukštinimo. Tačiau ką daryti, jei, atrodytų, dedame visas pastangas, bet mūsų vis tiek niekaip nepaaukština? Ar tikrai viską darome teisingai? Ir dėl kokių priežasčių dažniausiai paaukštinimo nesulaukiama? Socialinis psichologas Juris Belte.
Trūksta kompetencijų
Dažna situacija, jog, atrodytų, visi duomenys atitinka, bet žmogaus vis tiek nepaaukština. Jei visi duomenys tikrai atitinka ir vis tiek jo nepaaukština, ko gero, problemos yra ne žmoguje, bet organizacijoje. Galbūt vadovas bijo konkurencijos, gal tiesiog nėra etatų ar panašiai. Nes jei žmogus turi reikiamus duomenis, logiška, kad jis turėtų būti paaukštinamas, jei organizacijoje yra toks poreikis. Matyt, poreikio nėra.
Vis dėlto, nors ir atrodo, kad visi duomenys yra, papratai kažkokių duomenų vis dėlto nėra. O tai labai dažnai būna bendravimo problemos, negebėjimas kurti santykių. Būna, jog žmogus yra labai geras specialistas, tačiau kai jį paaukština, tampa labai prastu vadovu. Nes vadovas, visų pirma, turi sugebėti tartis su pavaldiniais, juos motyvuoti, rasti sprendimą, sistemiškai mąstyti, formuoti tam tikrą mikroklimatą – tai daugybė kompetencijų, kurias reikia įgauti ir kurios neatsiranda iš niekur. Matyt, dažnai taip ir įvyksta – vadovybė mato, kad žmogus nelabai moka sąveikauti, bendrauti ir galbūt dėl to jo ir nepaaukština. Nors pačiam darbuotojui galbūt ir atrodo, jog yra gražus, protingas, baltas, pūkuotas, viską moka ir gali, ir jo nepaaukština be reikalo. Dėl to reikėtų save vertinti kritiškai ir pastebėti, ko mums trūksta.
Deklaruokite savo norus
Prie to paties dar norėčiau pridurti, jog jei darbuotojas nori paaukštinimo, jis turi tai deklaruoti. Klaidingas įsivaizdavimas, jog turi būti aiški karjeros sistema, kur žmogus labai aiškiai atlieka tam tikrus žingsnius ir automatiškai kyla karjeros laiptais. Tai skamba labai gražiai, tačiau būna taip, jog organizacijoje net nėra karjeros sistemos, arba ji yra, bet neefektyvi, arba pats darbuotojas įsivaizduoja, kad vadovas turi pastebėti, kad darbuotojas nori daryti karjerą. Vadovas mato, kad darbuotojas dirba, tą daro gerai, nieko nedeklaruoja, lyg ir neturi ambicijų, tad ir galvoja, jog štai puikus vykdytojas – viskas gerai. O tai, kad darbuotojas tikisi tam tikro įvertinimo lieka nedeklaruota – yra kitų, kurie aktyviai išsako savo tikslus ir dėl to kilimas karjeros laiptais, visų pirma, yra paties žmogaus, paties vykdytojo rankose.
