Kiek turėtume leisti vaikui atostogauti?

Praleisdami darbe didžiąją dalį savo laiko, galime sakyti, kad pakankamai gerai žinome, kas yra atostogos, ir, ko gero, net numanome, ką veiksime ne tik per šias, bet dar ir per kitas atostogas. Tačiau kaip yra su vaikais? Ką vaikui reiškia atostogauti? Kiek ir nuo ko turėtume leisti vaikams atostogauti? Kaip turėtų atrodyti atostogų rutina, kad vaikui nebūtų sunku grįžti į mokyklą ar darželį? Ir kaip galime parodyti vaikui, ką reiškia atostogos? Vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė.

Ką vaikui reiškia atostogauti?

Šiuo metu daugelis džiaugiamės vasara ir, nors gerai leidžiame laiką, visgi tuo pačiu nemažai tėvelių kyla klausimas, kaip reikėtų elgtis su vaikais per atostogas, kad jie nepamestų savo rutinos, savarankiškumo ir kitų svarbių įpročių. Kaip parinkti balansą, kiek leisti vaikui visai atsipalaiduoti ir atostogauti, o kiek išlaikyti tvarką, kuria vaikas gyvena mokslo ar ugdymo laikotarpiu. Tad manau, jog būtų vertinga šia informacija pasidalinti su visais tėvais, nes matau, jog daugeliui tai aktualu.

Atostogauti – tai nieko nedaryti?

Pirmiausia siūlyčiau pagalvoti apie save – kaip elgiamės per atostogas ir kaip gyvename? Natūralu, jog atostogų metu sau leidžiame daugiau, save palepiname, galime sau leisti kažką, ko neleidžiame įprastai. Tačiau, kita vertus, ar visiškai nesitvarkome namų? Ar visą vasarą negaminame valgyti, nemokame už butą, nedirbame? Ar neatliekame jokių pareigų? Ar galime atostogauti ir nedaryti visiškai nieko? Tikiu, kad su tuo gali atsirasti šiek tiek aiškumo. Be abejo, jei atostogaujame dvi-tris dienas, galbūt nedarome visiškai nieko, tačiau jei tai ilgesnės atostogos, leidžiame sau pakankamai daug, tačiau nepamirštame ir svarbiausių pareigų, rutinos. Taip pat ir vaikams.

Vaikams tai ypač aktualu, kadangi jų įgūdžiai nėra visiškai susiformavę ir savikontrolė jiems sudėtingesnė, nei suaugusiems, natūralu, kad jiems reikia tam tikro nuoseklumo, palaikymo, kad nepasimiršų tai, ką yra išmokę. Tad kokie būtų svarbiausi dalykai per atostogas tam, kad vaikas jaustųsi gerai ne tik per atostogas, bet ir vėliau, kai reikės grįžti į ugdymo įstaigas ir įprastą gyvenimo ritmą?

Atostogų rutina

Pirmiausia reikėtų, kad būtų rutina. Ji gali būti lengvesnė, švelnesnė, laisvesnė. Tačiau yra svarbu, kad rutina būtų. Žinoma, nesikelsime labai anksti, tačiau būtų labai gerai, jei vaikas keltųsi tuo pačiu metu, kad tai būtų įprotis, kad diena prasideda. Taip pat, nors miegoti vaikas gali eiti ir kažkiek vėliau, taip pat būtų sveika, kad tas laikas nenusikeltų pernelyg daug ir miego laikas bei rutina būtų pastovūs ir įprasti. Valgymo ritmas taip pat turėtų būti kiek įmanoma pastovesnis ir nuoseklesnis, taip, kaip vyksta ir ne atostogų metu.

Taip pat labai svarbu, kad vaikas ir atostogų laikotarpiu turėtų tam tikras pareigėles pagal savo amžių. Be abejo, vaikas nesimoko, neturi didelių užduočių, neturi didelių atsakomybių, tačiau tokie dalykai kaip lovos pasiklojimas mažesniam vaikui, kambario išplovimas ar išsiurbimas didesniam vaikui, dulkių valymas, savo augintinio priežiūra, indų nunešimas nuo stalo, sudėjimas į indaplovę ar išplovimas, bendra pagalba buityje prisidedant tam tikrais darbeliais turėtų išlikti. Vaikas turėtų suprasti, kas yra atostogos ir kas yra gyvenimas.

Atostogos nuo vertybių?

Mėgstu sakyti, jog nepasiimame atostogų nuo pagarbos, nuo bendradarbiavimo su kitais. Juk nesakome, kad galime pyktis, nesilaikyti susitarimų ir elgtis bet kaip, nes mums atostogos. Atostogos yra nuo darbo, nuo veiklų – kiekvienas jas leidžia pagal save. Tačiau nuo bendrųjų vertybių, bazinių asmenybės savybių atostogų neimame. Tad tą reikėtų taikyti ir vaikams. Apskritai pareigų, rutinos tikslas nėra tik tam, kad vaikas atliktų kažkokį konkretų dalyką. Tai yra tam, kad vaikas nepamestų ir ugdytų savo savitvardą ir kontrolę. Yra tam tikri dalykai, kur turime save suvaldyti. Galbūt kažko nenorime, bet padarome. Tai reikalinga, kad vaikas ugdytų savo bendradarbiavimo įgūdžius. Kaip bendraujame su kitais? Kokios mūsų asmeninės ir kito žmogaus ribos? Tai taip pat yra svarbu ir per atostogas.

Laisvė ir bendravimas

Žinoma, per atostogas taip pat svarbu, kad vaikas turėtų pakankamai daug laisvės, laisvo laiko, o tas laikas turėtų būti tikrosios atostogos – pagal pomėgius ir poreikius. Kai tėvai jau neateina ir nekontroliuoja, ką ir kaip vaikas turėtų žaisti, ko turėtų norėti, kokius ledus išsirinkti. Vaikas turėtų turėti tam tikrą laisvę, kurią galėtų išnaudoti taip, kaip nori. Be abejo, nežeidžiant savęs, kito ir kas nežaloja jo sveikatos.

Taip pat svarbu, kad atostogas pasistengtume išnaudoti santykiui ir bendram laikui, kad tėvų ir vaikų atostogos nebūtų “atskiros”. Žinoma, vaikui svarbu jo autonomija ir nepriklausomybė, tačiau taip pat svarbus ir bendras laikas, kuris turėtų vykti vaiko pasaulyje pagal jo norus, poreikius ir pomėgius – būti, žaisti kartu. Tuomet, kad ir nesąmoningai, galime vaikui parodyti, kas yra tikrosios atostogos. Atostogos – tai vidinis poilsis, vidinė laisvė, buvimas kartu, poilsis nuo pamokų, darželio, darbų. Tačiau svarbu, kad nepamirštume ir bazinių asmenybės įgūdžių. Tad linkiu smagių, šiltų ir artimų atostogų.