Dažnai įprasta manyti, jog poros skiriasi, nes baigiasi meilė, atšąla jausmai. Vis dėlto, ko gero, daugelis tokių porų atsakytų, jog meilė ir jausmai niekur nedingo, tačiau santykiai vis tiek nesiklosto. Tačiau ko dažniausiai trūksta santykiuose? Kodėl poros nebesusikalba? Kas svarbiausia kuriant sveikus ir tvirtus santykius? Ir kaip to pasiekti? Psichoterapeutė Jovita Klevinskienė.
Ko trūksta santykiuose?
Mūsų kultūroje apie meilę labai daug kalbama kaip apie įsimylėjimą, aistrą, chemiją, potraukį. Vis dėlto yra nuomonė, kad meilės nepakanka ir ilgalaikiuose santykiuose už meilę svarbesnis tarpusavio supratimas. Esu linkusi pritarti šiai nuomonei. Konsultuoju poras ir žmones individualiai ir labai dažnai girdžiu, kad santykiuose trūksta ne meilės. Dažnai ir porų terapijoje girdžiu, kad jausmai yra, tas žmogus vis dar svarbus, tačiau labai dažnai žmonės jaučiasi nesuprasti. O atotrūkis santykyje, kuriame žmonės yra nesuprasti, vis didėja.
Susipažinus iš pradžių iš tiesų labai svarbus potraukis, pirmasis įspūdis, įsimylėjimas. Tačiau ilgalaikiuose santykiuose vienas svarbiausių ingredientų yra tarpusavio supratimas. Tačiau kad ir kaip paprastai tai skambėtų, tai nėra taip paprasta, kaip atrodo. Tad pakalbėkime apie tai, kas trukdo suprasti vieniems kitus. Žmonės tikrai dažnai skundžiasi, kad jų nesupranta. Kartais tą sako ir atvirai – kaip taip gali būti, kaip galėjai taip jaustis, galvoti, taip pasielgti?..
Du partneriai – dvi tiesos
Vienas dažniausių dalykų, kurie gali trukdyti – tai poros įsitraukimas į kovą, kuris iš jųyra teisus. Tą matau labai dažnai, matau, kaip ta kova sekina abu partnerius ir ji niekur nenuveda. Abiem partneriams atrodo, kad tiesa turi būti viena, todėl jie bando vienas kitą įtikinti. Tačiau ten, kur yra du žmonės, visuomet bus dvi subjektyvios tiesos. Tai, kad bandome įtikinti kitą žmogų prieš tai nepabandę jo suprasti, nėra teisingas kelias.
Turime iliuziją, kad partneris turėtų mąstyti ar jaustis panašiai kaip mes, nors kai su juo susipažinome, mus traukė būtent tai, kad jis kitoks. Jei esame intravertai, mus galbūt labiau traukia ekstravertai, labiau reiškiantys savo jausmus. Iš pradžių mus traukia priešingybės, o vėliau atsiranda lūkestis, kad turi būti taip, kaip manome ir suvokiame mes. Tad verta prisiminti, kad tiesos visuomet bus dvi.
Atsakomybė už kitą
Taip pat pastebiu, jog tais atvejais, kai vienas žmogus poroje ima kuo nors skųstis – gyvenimu, nusibodusiu rajonu, ar kitais dalykais – kitam žmogui sunku tai girdėti vien dėl to, kad jis jaučiasi už tai atsakingas – jam reikia kažką daryti. Sakau “jam”, kadangi dažnai į moterų nusiskundimus taip reaguoja vyrai. Jie priima, kad dabar turi ieškoti naujo buto, naujo namo, keltis kažkur kitur. Iš tiesų kartais reikėtų atsipalaiduoti ir tiesiog klausytis. Nereikia iš karto pulti spręsti problemų, ieškoti sprendimų. Geriausias sprendimas dažnai būna tiesiog išklausyti, o visa kita – vėlesni etapai.
Nuoskauda
Dar labai dažnai tenka girdėti, kad partneriai nenori vienas kito suprasti, nes patys jaučiasi nesuprasti. Partneris manęs neišklauso – kodėl aš turiu klausyti jo? Atsiranda nuoskauda ir įvyksta užburtas ratas. Nors šioje vietoje jau atsiradusi nuoskauda, tačiau sau reikėtų priminti, kad pirmiausia reikėtų pabandyti suprasti kitą patiems, o tik paskui tikėtis, kad supras mus. Pirmiausia pabandyti duoti, o tik tada imti. Tokie būtų pagrindiniai momentai, kaip būtų galima ieškoti didesnio supratimo poroje, suprasti, kas mus stabdo ir nepamiršti, kad didesnis vienas kito supratimas – tai taip pat ir kelias į didesnį intymumą.
