Paauglystė – vienas sudėtingiausių iš visų amžiaus tarpsnių, nes šiuo laikotarpiu vyksta labai svarbūs fiziologiniai, psichologiniai ir socialiniai pokyčiai. Keičiasi aplinkinio pasaulio, savo vaidmens jame, taip pat ir atsakomybės suvokimas bei vertybės. Tačiau paaugliai dažnai kenčia nuo suaugusiųjų nesupratimo, reguliavimo, priekaištų. Tuo pačiu patys išgyvena jausmų sumaištis, prieštaringus norus ir interesų konfliktus. Šis nelengvas, bet laikinas, laikotarpis ypatingai svarbus augančio žmogaus savivertei, ateičiai ir galimybėms. Paauglys, patyręs mažiau tėvų meilės, gali būti labiau linkęs į įvairius destruktyvius veiksmus, susijusius su saviverte. Pakankamai gerai save vertinantis žmogus nedaro „neprotingų dalykų“.
Suaugusieji gi kenčia, nes vaikai tapo grubūs, neatviri, neklauso. Kankina jausmas, kad kažką buvo galima padaryti ar pasakyti kitaip, kad kažką praleidome, kažko nepadarėme.
Paauglio tėvams kyla daugybė klausimų: kas svarbiau – geri santykiai ar saugumas ir taisyklės? Kada elgesys jau peržengia normos ribas? Kaip ir kam paaugliai provokuoja tėvus? Kaip atstatyti prarastą emocinį kontaktą su vaiku? Kodėl vaikai nenori klausyti? Kas atsakingas už vaiko gyvenimo būdą? Kaip paleisti, kiek laisvės suteikti ir kodėl tai taip sunku?
