Kas iš tiesų yra panikos ataka?

Dėl lydinčių fizinių simptomų, panikos ataka gali būti labai gąsdinanti tiek ją patiriančiam žmogui, tiek aplinkiniams. Tačiau kaip ji pasireiškia? Kodėl gali kilti panikos ataka? Kokios pirmosios pagalbos priemonės gali padėti palengvinti panikos atakas? Ir kaip vyksta terapija panikos atakas patiriantiems žmonėms? Psichologė, psichoterapeutė Elžbieta Malūnavičienė.

Aukščiausias nerimo lygis

Panikos ataka – tai aukščiausias nerimo lygis. Ją lydi daugybė fiziologinių reakcijų, į kurias žmogus reaguoja su didele baime, nes jam atrodo, jog gali numirti, apalpti ar išprotėti. Panikos atakoms būdingas nerimas dėl artėjančių panikos atakų. Įsisuka tarsi ydingas ratas. Žmogus patiria panikos ataką, labai stiprius ir nemalonius fizinius simptomus, tokius kaip padažnėjęs širdies plakimas, padidėjęs prakaitavimas, drebulys, karščio ir šalčio bangos. Šiuos simptomus žmogus interpretuoja kaip pavojingus savo gyvybei. Panikos atakos pasireiškia silpnesnės, jautresnės nervų sistemos žmonėms. Tačiau panikos atakos – tai tik ledkalnio viršūnė ir pasireiškia tik tuomet, kai nereaguojama į tam tikrus anksčiau organizmo siunčiamus signalus.

Panikos ataka – tai organizmo signalas

Dažnai tai gali pasireikšti, kai žmogus kažko ir nori, ir bijo, bet ignoruoja. Tarkim, laukia svarbios peržiūros, egzaminai. Tai intensyvus metas, kai žmogus ir bijo, ir kartu vis tiek siekia to tikslo. Panikos ataka – tai savotiškas būdas nesąmoningai pabėgti nuo baimę keliančios situacijos. Dažnu atveju žmonės tiesiu taikymu nepatenka pas psichologus ar psichoterapeutus dėl panikos atakų, nes jas lydi fiziniai simptomai, dėl kurių žmogus pirmiausia kreipiasi į medikus. Kviečiasi greitąją,  nes jam atrodo, kad širdies smūgis, infarktas ar insultas. Žmogus simptomus interpretuoja kaip pavojingus gyvybei.

Dažniausi simptomai

Panikos atakos gali turėti skirtingus veidus. Panikos atakų simptomų yra trylika, tačiau pakanka keturių, kad būtų galima diagnozuoti panikos sutrikimą. Dažniausiai pasitaikantys ir pasireiškiantys simptomai yra padažnėjęs širdies plakimas, drebulys, karščio bangos, prakaitavimas, nerealumo pojūtis, dusulys, pykinimas. Panikos atakos nereiškia, jog atsiras panikos sutrikimas. Panikos sutrikimui būdingas nelaimės laukimas. Žmogus taip išsigąsta šių simptomų, kad su nerimu laukia artėjančių simptomų ir tarsi perdėtai skenuoja savo fizinę būklę. Kadangi žmogus tą daro perdėtai, jam gali pasirodyti, kad širdis ima plakti greičiau, tuomet jam kyla automatinė mintis, kad štai, jau artėja širdies smūgis, priepuolis, infarktas arba jis išprotės. Be fizinių simptomų atsiranda tam tikros automatinės mintys, kurios palaiko šį užburtą ratą.

Pagalbos priemonės

Pirmoji pagalbos priemonė, kai artėja panikos ataka – normalizuoti kvėpavimą. Panikos atakos metu nutinka taip, kad žmogus ima kvėpuoti paviršutiniškai. Jam atrodo, kad vis trūksta oro, todėl bando jo įkvėpti vis daugiau ir daugiau. Tačiau kvėpuoja tik viršutine dalimi ir pamiršta įkvėptą orą iškvėpti. Nutinka taip, kad deguonies organizmas gauna per daug, dėl to gali atsirasti ir galvos svaigimas. Tad pirmoji pagalba – kvėpavimo normalizavimas. Reikėtų įkvėpti per keturis, per keturis padaryti pauzę ir per šešis iškvėpti. Taip normalizuojamas kvėpavimas, neleidžiama susidaryti deguonies pertekliui ir pojūčiai susiplnėja.

Taip pat labai svarbu kvestionuoti savo mintis. Ar tikrai šiuo metu man širdies smūgis? Remdamasis savo ankstesne patirtimi, žmogus gali rinkti įrodymus, kad tai iš tiesų yra panikos ataka. Taip pat svarbu suprasti, kokia yra panikos atakos funkcija. Kiekviena funkcija turi savo paskirtį. Galbūt tomis panikos atakomis mūsų organizmas mus bando apsaugoti nuo suvokiamo pavojaus. Tad šiuos dalykus labai svarbu atpažinti ir su jais dirbti.

Panikos ataka ir agorafobija

Labai dažnai panikos sutrikimas eina kartu su agorafobija – atvirų erdvių, žmonių susibūrimų baime. Jei žmogus patyrė panikos ataką prekybos centre arba viešajame transporte, jis gali imti vengti važiuoti viešuoju transportu arba vengti eiti apsipirkti į prekybos centrus. Galiausiai gali imti vengti vis daugiau ir daugiau erdvių ir veiklų vien dėl to, jog bijo, kad gali jose pasireikšti panikos ataka. Tokio žmogaus gyvenimo kokybė labai nukenčia, jis gali netekti socialinių ryšių, laisvalaikio. Kraštutiniais atvejais žmogus net gali atsisakyti mokytis, eiti į darbą, negali savimi pasirūpinti, nes vienas negali išeiti iš savo gyvenamųjų patalpų.

Terapijos metu žmogui taikomos įvairios ekspozicijos ir eksperimentai, kurių metu bandoma padidinti žmogaus komforto zoną ir vis bandoma eiti į nepatogias situacijas. Atliekant eksperimentus, tikrinamos žmogaus prielaidos – dėl ko jis bijo eiti, pavyzdžiui, į prekybos centrą? Ar jis gali  nualpti? Ar jam pasidės panikos priepuolis? Jei prasidės – kokios galimos pasekmės? Ar jis apalps ir žmonės iš jo juoksis? Galbūt jis nesulauks pagalbos? Tokios mintys surašomos ir tuomet yra galimybė jas patikrinti gyvai kartu su terapeutu einant į prekybos centrą ir atliekant eksperimentus.