Kai pasiduodame manipuliacijoms, imame elgtis taip, kaip nori manipuliatorius, nors, galbūt, to visai nenorime ar net neturime galimybių. Dažnai tai reiškia, kad nukenčia mūsų artimieji, darbai, finansai ar kuri nors kita sritis. Tačiau net jei tai ir suprantame, teisingiausias kelias tuo metu mums atrodo elgtis būtent taip, kaip prašo manipuliatorius. Tačiau kaip suprasti, kad mumis manipuliuoja? Kokie požymiai leidžia atpažinti manipuliacijas? Ir ką galime padaryti, kad taptume tam atsparesni? Socialinis psichologas Juris Belte.
Jausmas, kad kažkas ne taip
Kartais tai pamatyti labai sunku, nes manipuliacija ir yra tam tikros vidinės nuostatos, kurios veikia automatiškai ir mes pasielgiame taip, kaip nori manipuliatorius. Tačiau kaip tą pamatyti? Paprastai, kai manipuliatorius išsako kokią nors frazę, kurioje sumaišytas melas ir tiesa, jaučiame, kad kažkas yra ne taip. Viduje kyla jausmas, kad kažkas negerai. Pavyzdžiui, kreipiuosi į Andrių ir sakau, jog jis – tikras draugas ir gerai, kad jį sutikome. Ir štai Andrius jau jaučia, kad kažkas čia ne taip, ir kad tuoj jo ko nors prašysime. Tad reikėtų to jausmo, kad kažkas ne taip, neignoruoti.
Šis jausmas, kad kažkas ne taip, vadinamas konfūziniu transu. Tuo metu susiaurėja mūsų sąmonė ir priimame tokius sprendimus, kurių norėjo manipuliatorius. Tad pirmas žingsnis būtų, jei jaučiate, kad kažkas ne taip, nepulkite automatiškai daryti taip, kaip jums tuo metu norėtųsi. Patarimas būtų tiesiog padaryti pauzę, pagalvoti ir paanalizuoti. Analizę galite atlikti ir vėliau, kai padarote pauzę. Analizuodami pabandykite paieškoti, kur frazėje buvo melas, o kur tiesa. Grįžkime prie pavyzdžio. Jei sakėme Andriui, koks jis geras draugas, ir kaip gerai, kad jį sutikome, tiesa yra ta, kad mūsų santykiai draugiški, bet melas yra tai, kad jei žmogus tikras draugas, jis privalo padėti.
Manipuliuoja mūsų vidinėmis nuostatomis
Kad tą pastebėtume, reikalinga gilesnė analizė ir supratimas apie manipuliacinius mechanizmus, nes manipuliatorius paprastai apeliuoja į tam tikras mūsų emocijas. Jis moduliuoja mūsų emocijomis ir tos emocijos taip pat gimsta iš mūsų tam tikrų vidinių nuostatų. Tuomet jau analizuojame labiau ne manipuliatoriaus elgesį, bet tai, kokioms mūsų vidinėms nuostatoms yra daroma įtaka. Vėl grįžkime prie pavyzdžio.
Tai puikiai atsispindi, kai sakome, jog Andrius mūsų tikras draugas. Jei Andrius turi vidinį įsitikinimą, kad tikras draugas visuomet padeda žmogui sudėtingose situacijose, visai tikėtina, kad jis pradės elgtis taip, kaip manipuliatorius nori, nes jis juk tikras draugas ir turi padėti. Ir jei Andrius pradės galvoti, jog negali, neturi laiko ar panašiai, jis pajus kaltės jausmą ir bandys kaip nors perorganizuoti savo laiką, kad galėtų padėti. Galbūt dėl to kentės šeima ar darbai, nes jei Andrius nepadės, jis jausis kaltas. Tokiu būdu manipuliatorius bando iššaukti kaltės jausmą.
Kodėl tai veikia būtent mane?
Šioje vietoje galime dar giliau paanalizuoti, kodėl manipuliacija veikia būtent mus? Galbūt kitas žmogus tokioje situacijoje net nesureaguotų. Dėl to kai kurios emocijos yra labiau universalios ir manipuliatorius sieka jas moduliuoti. Labiau universalios emocijos yra nerimas (veiks labiau nerimastingus žmones). Klasikinė manipuliacija per nerimą yra tuomet, kai pradedame ką nors sakyti ir nepasakome iki galo. “Klausyk, Andriau, bosas tavęs ieškojo, atrodė susinervinęs, matyt, laukia nemalonus pokalbis”. Viskas – žmogus jau jaučia nerimą.
O kaltės jausmas labai stipriai priklauso nuo to, kaip jis buvo auklėtas vaikystėje, nuo jo vidaus. Kiti žmonės tokioje manipuliacinėje situacijoje galbūt nesureaguos visai. Tačiau manipuliatoriai taip pat jaučia, kuo gali manipuliuoti. Jie suranda tokius žmones, kurie viduje turi daugiau iracionalių įsitikinimų, nuostatų ir taip manipuliuoja mūsų vidinėmis svirtimis, iššaukdami tam tikras emocijas.
