Kaip suprasti, kad mumis manipuliuoja?

Kai pasiduodame manipuliacijoms, imame elgtis taip, kaip nori manipuliatorius, nors, galbūt, to visai nenorime ar net neturime galimybių. Dažnai tai reiškia, kad nukenčia mūsų artimieji, darbai, finansai ar kuri nors kita sritis. Tačiau net jei tai ir suprantame, teisingiausias kelias tuo metu mums atrodo elgtis būtent taip, kaip prašo manipuliatorius. Tačiau kaip suprasti, kad mumis manipuliuoja? Kokie požymiai leidžia atpažinti manipuliacijas? Ir ką galime padaryti, kad taptume tam atsparesni? Socialinis psichologas Juris Belte.

Jausmas, kad kažkas ne taip

Kartais tai pamatyti labai sunku, nes manipuliacija ir yra tam tikros vidinės nuostatos, kurios veikia automatiškai ir mes pasielgiame taip, kaip nori manipuliatorius. Tačiau kaip tą pamatyti? Paprastai, kai manipuliatorius išsako kokią nors frazę, kurioje sumaišytas melas ir tiesa, jaučiame, kad kažkas yra ne taip. Viduje kyla jausmas, kad kažkas negerai. Pavyzdžiui,  kreipiuosi į Andrių ir sakau, jog jis – tikras draugas ir gerai, kad jį sutikome. Ir štai Andrius jau jaučia, kad kažkas čia ne taip, ir kad tuoj jo ko nors prašysime. Tad reikėtų to jausmo, kad kažkas ne taip, neignoruoti.

Šis jausmas, kad kažkas ne taip, vadinamas konfūziniu transu. Tuo metu susiaurėja mūsų sąmonė ir priimame tokius sprendimus, kurių norėjo manipuliatorius. Tad pirmas žingsnis būtų, jei jaučiate, kad kažkas ne taip, nepulkite automatiškai daryti taip, kaip jums tuo metu norėtųsi. Patarimas būtų tiesiog padaryti pauzę, pagalvoti ir paanalizuoti. Analizę galite atlikti ir vėliau, kai padarote pauzę. Analizuodami pabandykite paieškoti, kur frazėje buvo melas, o kur tiesa. Grįžkime prie pavyzdžio. Jei sakėme Andriui, koks jis geras draugas, ir kaip gerai, kad jį sutikome, tiesa yra ta, kad mūsų santykiai draugiški, bet melas yra tai, kad jei žmogus tikras draugas, jis privalo padėti.

Manipuliuoja mūsų vidinėmis nuostatomis

Kad tą pastebėtume, reikalinga gilesnė analizė ir supratimas apie manipuliacinius mechanizmus, nes manipuliatorius paprastai apeliuoja į tam tikras mūsų emocijas. Jis moduliuoja mūsų emocijomis ir tos emocijos taip pat gimsta iš mūsų tam tikrų vidinių nuostatų. Tuomet jau analizuojame labiau ne manipuliatoriaus elgesį, bet tai, kokioms mūsų vidinėms nuostatoms yra daroma įtaka. Vėl grįžkime prie pavyzdžio.

Tai puikiai atsispindi, kai sakome, jog Andrius mūsų tikras draugas. Jei Andrius turi vidinį įsitikinimą, kad tikras draugas visuomet padeda žmogui sudėtingose situacijose, visai tikėtina, kad jis pradės elgtis taip, kaip manipuliatorius nori, nes jis juk tikras draugas ir turi padėti. Ir jei Andrius pradės galvoti, jog negali, neturi laiko ar panašiai, jis pajus kaltės jausmą ir bandys kaip nors perorganizuoti savo laiką, kad galėtų padėti. Galbūt dėl to kentės šeima ar darbai, nes jei Andrius nepadės, jis jausis kaltas. Tokiu būdu manipuliatorius bando iššaukti kaltės jausmą.

Kodėl tai veikia būtent mane?

Šioje vietoje galime dar giliau paanalizuoti, kodėl manipuliacija veikia būtent mus? Galbūt kitas žmogus tokioje situacijoje net nesureaguotų. Dėl to kai kurios emocijos yra labiau universalios ir manipuliatorius sieka jas moduliuoti. Labiau universalios emocijos yra nerimas (veiks labiau nerimastingus žmones). Klasikinė manipuliacija per nerimą yra tuomet, kai pradedame ką nors sakyti ir nepasakome iki galo. “Klausyk, Andriau, bosas tavęs ieškojo, atrodė susinervinęs, matyt, laukia nemalonus pokalbis”. Viskas – žmogus jau jaučia nerimą.

O kaltės jausmas labai stipriai priklauso nuo to, kaip jis buvo auklėtas vaikystėje, nuo jo vidaus. Kiti žmonės tokioje manipuliacinėje situacijoje galbūt nesureaguos visai. Tačiau manipuliatoriai taip pat jaučia, kuo gali manipuliuoti. Jie suranda tokius žmones, kurie viduje turi daugiau iracionalių įsitikinimų, nuostatų ir taip manipuliuoja mūsų vidinėmis svirtimis, iššaukdami tam tikras emocijas.

Vidinė ramybė. Kaip susidraugauti su savimi. Produktas
Emocinė priklausomybė santykiuose. Kaip atsikratyti?
Sapnų magija. Kaip pasinaudoti sapnuose užkoduotomis žinutėmis?
Autistiškų vaikų ugdymo ypatumai
Kaip tėvams bendrauti su paaugliu. Pavojai ir galimybės.
Kaip tėvams ugdyti vaiko emocinį intelektą? Įrašai
Psichologinė savigyna. Kaip apsisaugoti nuo psichologinės agresijos?
Olego Lapino psichologijos seminarų retrospektyva
Suaugę vaikai ir tėvai. Kaip išsivaduoti iš sunkumų ir praeities šešėlių.
Savivertė. Drąsa būti netobulam. Su Eugenijumi Laurinaičiu
Panikos atakos. Kodėl atsiranda ir kaip su jomis gyventi?
Emocinis perdegimas. Kaip susigrąžinti jėgas.
Manipuliacijos. Kaip tapti neigiamai aplinkinių įtakai atspariu žmogumi? Vaizdo įrašai
Viskas iki 9,99 €
Lemties žaidimai. Kaip pakeisti gyvenimo scenarijų. Transakcinė analizė. Vaizdo įrašai
Kaip nesijausti „auka“ ir adekvačiai reaguoti į konfliktus?
Kūno kalba. Kaip sukelti norimus žmonių veiksmus?
Viešasis kalbėjimas. Kaip atsikratyti baimių ir daugiau pasitikėti savimi?
Sveika ir tvari mityba. Kaip pasirinkti, ką ir kada valgyti, kad ilgai jaustumėtės pailsėję, sveiki ir žvalūs
Meditacijos. Pradžia. Kokia nauda, kaip jos veikia ir kaip išsirinkti tinkamą sau? Įrašai
Trys aukos veidai. Kaip nustoti gailėtis savęs ir pradėti visavertį gyvenimą
Vaikystės traumos. Kaip įveikti praeities šešėlius
Kaip auklėti vaikus be šauksmų, grasinimų ir bausmių?
Kaip išvystyti savo kritinį mąstymą?
Fitoterapijos pagrindai. Kaip susirinkti vaistažolių vaistinėlę per vasarą.
Atidėliojimo spąstai. Kaip ištrūkti?