Ar verta lyginti savo ir kitų santykius?

Dažnai užsisukame kasdienybėje ir savose problemose, ir jau vien dėl to tampa smalsu pažiūrėti “per tvorą” į kaimynyų daržą ir įvertinti, kaip sekasi jiems, palyginti savo ir jų pasaulius. Taip neretai imame matyti, kad aplink tiek daug žmonių, kuriems sekasi tai, kur patys susiduriame su iššūkiais, ir imame tik dar labiau nerimauti. Tačiau ar tikrai verta lyginti savo ir kitų santykius? Koks ydingas įvaizdis gali susidaryti lyginant save su kitais? Ir kaip galime iš kitų pasimokyti ir padėti savo santykiams? Psichologė Karolina Bajoriūniene.

Matome vien tai, kas mums aktualu

Niekada. Vienareikšmis labai trumpas atsakymas – galima filmuko toliau nežiūrėti, tačiau, iš tiesų, kodėl ne? Labai dažnai ir praktiškai su visais savo klientais individualioje terapijoje susiduriu su būtent tuo požiūriu, kad žmogus aplink žiūrėdamas, kad ir kokią problematiką turėtų savyje, visuomet matys tai, kad kiti jos neturi. Tai – labai klaidingas požiūris. Visuomet apkūnesnis žmogus aplink matys, kiek yra lieknų žmonių arba kiek yra apkūnių žmonių, ir sau už kažką priekaištaus. Jei mums kažkoks klausimas nerūpi, mes to nematome. Tai panašiai kaip su automobilio pirkimu, kai nusiperkame automobilį ir pradedame matyti, kad visi aplink važinėja su tokiu automobiliu. Kol neįsigijome, tol nebuvo. Lygiai taip pat yra ir su psichologiniais niuansais ir su asmeniniu gyvenimu.

Kokius santykius matome ir kokie jie yra iš tiesų?

Tikrai savo pavyzdžiu esu mačiusi, kaip pas mane besilankanti pora atrodo iš šalies. Jie kalbasi apie skyrybas, tačiau niekas aplink dar to nežino, ir jie įjungia vaidybą. Jie gali trumpam grįžti į tą pojūtį, kuriame kažkada buvo, ir jį suvaidinti. Visiems aplinkiniams dėl to gali atrodyti, kad jie iš tiesų puiki pora. Iš tiesų, tarp daugybės porų, kurie vaikšto susikibę rankomis, yra labai didelių problemų. O tarp tų, kurie nesusikibę rankomis, arba kurie susipyko viešoje vietoje, gali būti labai didelis potencialas išlikti kartu poroje ir kokybiškuose santykiuose. Tai, ką matome aplinkui, matome tik labai mažą dalalę to, kiek mus žmonės įsileidžia į tą savo gyvenimo dalį. Mes juos matome arba trumpą akimirką, arba kelias valandas. Kas yra kelios valandos iš viso kartu praleidžiamo laiko, iš visų dienų, iš visų naktų, iš viso laisvalaikio ir visų problemų?

Vienos poros geba atsisakyti tos problemos, su kuria išėjo iš namų, ir tarsi apie ją pamiršti, palikti ją namuose. Kitos poros to padaryti negeba ir nešasi į viešumą ir visumet matosi, kad jie susipykę. Kiti momentai, kai vieniši žmonės dažnai aplink mato daugiau porų, vertėtų paklausti savęs, o kas tos poros? Kaip sėkmingai jos gyvena? Ar joms tikrai yra gerai? Ir ar norėtumėte turėti jų santykius? Galbūt jums šimtą kartų geriau likti vienišam, nei kad turėti tokius santykius, kokiuose yra jūsų matomos poros, tik jūs to nežinote?

Pritaikyti pavyzdžius savo santykiams

Niekada neverta matuotis mano pasaulio ir kito pasaulio, vien dėl to, kad patys esame savo pasaulyje, o į kito žmogaus pasaulį įžengiame tik trumpam, tik vienai detalei ir nematome likusio paveikslo. Tuomet lyginti vieną detalę su visu savo turimu paveikslu, yra beprasmiška, nes tai niekada neatneš nei tiesos, nei nusiraminimo mums patiems.

Be abejo, kad turime vieni kitus matyti, suvokti. Galbūt iš tiesų aplinkoje matome labai gerus poros santykius, tinkamą pavyzdį, galbūt galime dar labiau juo pasidomėti. Gal tai yra senelių šeima, gal tai jūsų tėvai ar jūsų draugai ir jūs norėtumėte atkartoti jų pavyzdį? Tačiau vėlgi – labiau ne atkartoti, o pasiimti sau tai, kas tinkama asmeniškai jums, ir pritaikyti tai savo santykyje. Galbūt tie žmonės yra ėmęsi tam tikrų priemonių, pavyzdžiui, kreipėsi į specialistą ir jiems tai padėjo, galbūt jie turi tam tikrus savo susitarimus, galbūt juos išlaikė turimos tradicijos, galbūt jie labai meniškai ir kūrybingai kūrėsi bendrus planus ir tai juos suartino ir padarė neišskiriama pora. Visuomet galime pasidomėti, jei turime tokią galimybę. Tačiau jei galimybės neturime, matuoti mažą detalę su visu savo turimu pasauliu yra tikrai beprasmiška ir netgi beviltiška.