Nors įprasta manyti, kad gedulas susijęs su artimų žmonių netektimis, iš tiesų gedulo jausmą galime išgyventi dėl daugybės dalykų. Tačiau kas iš tiesų yra gedulas? Kaip su juo susiduriame kasdieniame gyvenime? Kokie pagrindiniai jo bruožai? Kokios gali būti užsitęsusio gedulo pasekmės ir ką daryti, kad taip nenutiktų? Ir kokius jausmus patiriame gedėdami? Psichologė Vaiva Klimaitė.
Gedulas ir jo bruožai
Esu psichologė Vaiva Klimaitė. Dirbu savižudybių prevencijos srityje, taip pat konsultuoju žmones, kurie gedi, yra netekę artimojo, taip pat dėl įvairių kitokių netekčių. Šiandieną norėčiau pasidalinti su jumis tuo, ką sužinojau apie gedulą tiek konsultuodama, tiek atlikdama mokslinius tyrimus.
Visų pirma, gedulas apskritai nėra liga. Nepaisant to, jog savijautos gali būti labai įvairios, sunkios, jausmai gali būti labai sudėtingi, o pats gedintysis bei jo aplinkiniai taip pat gali visai nebežinoti, kaip reaguoti. Pirmiausia, pradėkime nuo to, kas yra gedulas. Jis prasideda, kai ko nors netenkame. Netektis gali būti santykio, brangaus žmogaus arba kokio nors objekto, kuris jums buvo brangus, praradimas.
Skiriami trys pagrindiniai netekčių bruožai. Pirma – netektis yra negrįžtama. Mes nebegalime grįžti ir atgauti prarasto asmens, santykio ar objekto. Antrasis bruožas – reikšmingumas. Gedulą išgvename tada, kai tas žmogus, santykis ar objektas, kurio netekome, mums yra labai reikšmingas. Trečiasis bruožas yra nepriklausomumas nuo žmogaus valios. Tai reiškia, kad gedulą netekę santykio, žmogaus ar objekto, išgyvename patys to visiškai nenorėdami. Tai niekaip nepriklausė nuo mūsų valios, netektis įvyko mums to neplanuojant, neprognozuojant, kartais tai įvyksta staiga. Tad po tokios netekties patiriame gedulą.
Ko galima gedėti?
Netekti galima labai daug ko – draugų, šeimos. Tai gali įvykti dėl mirties, išsiskyrimo ar nutolimo. Taip pat galima netekti gimtinės. Prisimenant, pavyzdžiui, tremtis, tuo metu taip pat buvo patiriami gedulo jausmai. Taip pat galima netekti santykių, darbo, vaikystės, jei, tarkime, dėl kokių nors priežasčių teko labai anksti suaugti arba patyrėme nepriežiūrą. Galima netekti meilės, orumo, garbės, savivertės, pinigų, statuso, gero vardo, svajonių, užtikrintumo… Taigi galima netekti labai daug įvairių dalykų ir žmonių, ir tuomet išgyvename sielvartą arba gedulą. Tai yra tie jausmai ir išgyvenimai, kuriuos patiriame, kai kažko netenkame.
Žinoma, negalime taip suplakti, kad gedulas visiškai vienodas, kai netenkame žmogaus, ir kai netenkame darbo. Arba kai netenkame žmogaus dėl mirties, ir kai jo netenkame dėl išsiskyrimo. Tad gedulo palyginti neįmanoma ir to net nederėtų daryti. Tiesiog po visų šių netekčių išgyvenami panašūs jausmai, tik jie skiriasi savo intensyvumu ir trukme. Kartais mėginama apibrėžti, kiek laiko turi trukti gedulas, pavyzdžiui, po artimo žmogaus mirties. Vienuose literatūros šaltiniuose apibrėžiama, kad skaičiuoti reikėtų mėnesiais, kituose – kad metais. Iš tiesų apibrėžtos trukmės nėra. Gedulas gali trukti ir mėnesį, o gali ir dešimt metų. Tai priklauso nuo to, ko žmogus neteko, kiek buvo artimas asmuo, kuris mirė, su kuriuo įvyko skyrybos ar buvo nutolta. Laiko apibrėžimo nėra.
Kai gedulas užsitęsia
Sakome, kad gedulas užsitęsė tuomet, kai žmogus tikrai ilgą laiką, galbūt keletą metų, vis dar niekaip negali susitaikyti su šia netektimi, nuolat apie tai galvoja. Tuomet sakytume, kad gedulas užsitęsė. Tačiau iš tiesų, gedulo jausmai vienokiu ar kitokiu intensyvumu gali tęstis labai ilgą laiką, jie gali kartotis, po kurio laiko sugrįžti, kai jau atrodė, kad viskas praėjo ir jau susitaikėme. Tai visiškai normalu.
Pratęsiant galime pakalbėti apie gedulo stadijas. Klasikinėje literatūroje, pavyzdžiui, Elisabeth Kübler-Ross knygoje nurodoma, jog tarsi egzistuoja tam tikros gedulo stadijos. Iš tiesų, šiuolaikinė literatūra, moksliniai tyrimai ir straipsniai vis labiau įrodo tai, kad nėra tokio dalyko, kaip gedulo stadijos. Yra tam tikri gedulo išgyvenimai, kurie išsidėsto ne linija, o labiau spirale. Išgyvename tam tikrus jausmus, pavyzdžiui, neigimą, neigiame arba pykstame, arba jaučiamės labai prislėgti, tada viskas nuslūgsta, vėliau gali vėl kartotis ir panašiai. Taigi viskas labiau vyksta spirale, nei linija, tad apie gedulo stadijas šiandien nekalbėsiu. Daugiau kalbėsime apie tai, ką išgyvena gedintis žmogus, su kokiais sunkumais jis susiduria santykiuose su kitais žmonėmis, taip pat kokius sunkumus patiria aplinkiniai, kai nori padėti žmogui, kuris gedi.
Jausmai, patiriami gedint
Taigi reakcijos į netektį, kai kažko netenkame, gedulo reakcijos – tai emocinių ir fiziologinių (somatinių) elgesio ir kognityvinių reakcijų derinys. Emocinės reakcijos – visų pirma patiriame šoką, pyktį, susierzinimą, tam tikrą frustraciją. Tai yra aktyvuojantys išgyvenimai. Tai būna pirmąsias dienas, savaites, kartais mėnesius po netekties, priklausomai no netekties sunkumo ir intensyvumo. Vėliau galime imti jaustis bejėgiškai, prislėgti, išsekę, jausti nuovargį, neviltį. Tai tokie slegiantys, slopinantys jausmai, kai norisi labiau atsitraukti nuo visų, pabūti vienam, nebesinori tiek daug bendrauti su kitais. Išvardijau keletą jausmų, kuriuos girdžiu, jog žmonės patiria dažniausiai, kai išgyvena gedulą.
Jie gali patirti nerimą, kartais labai stiprų, netgi iki panikos. Patiria nesaugumo jausmą, jaučiasi depresyviai, prislėgtai, taip pat kartais patiria pojūtį, kad gyvenimo įvykiai tapo nevaldomi, tarsi nebeturi jokios kontrolės. Netektis gyvenime gali tiesiog įvykti ir tiek, ir negalima to niekaip kontroliuoti, nevaldome gyvenimo įvykių. Tai sukelia neužtikrintumo jausmus, sumaištį. Žmogus taip pat gali jaustis irzlus, dirglus, išgyventi skausmą, emocinį ir fizinį sąstingį. Pojūtį tarsi tai, kas vyksta, yra netikra, kad tai nutiko ne jam, negali suvokti, kad neteko. Žmogus patiria pažeidžiamumo jausmą, taip pat gali išgyventi baimę, kad kažkas gali nutikti ir kitiems artimiesiems. Jei jau taip nutiko vienam artimajam, jis mirė dėl kokios nors priežasties, gali labai sustiprėti baimė dėl kitų artimųjų, noras juos kaip nors apsaugoti.
Jautrumas ne tik emocijoms, bet ir aplinkai
Taip pat pasireiškia didelis jautrumas aplinkos pokyčiams. 2012-2014 m. Vilniaus universiteto suicidologijos tyrimų grupė atlikome tyrimą, kurio metu kalbinome žmogaus netektį dėl savižudybės patyrusius žmones. Viena iš tyrimo dalyvių tai labai gražiai įvardijo. Ji sakė, jog tapo jautri ne tik emociškai, bet ir jautri tarsi visai aplinkai – garsams, šviesoms, norėjosi kuo labiau nuo to atsiriboti, nes labai sustiprėjo jautrumas. Taip pat gedulą patiriantys žmonės gali išgyventi kaltės jausmą, svarstyti apie tai, ar kuo nors prisidėjo prie šios netekties, ar ne per vėlai sureagavo, ar nesureagavo, ką galėjo padaryti kitaip. Taigi kaltės jausmas ir labai daug klausimų.
Taip pat gali kilti pyktis ant savęs, pavyzdžiui, dėl tų pačių priežasčių, jei svarsto, kokią įtaką galėjo turėti santykio nutrūkimui ar žmogaus netekčiai. Taip pat gali pyktis ant kitų žmonių, apskritai ant neteisingo pasaulio ir ant aukštesniųjų jėgų, ant Dievo, jei žmogus juo tiki, kodėl tai apskritai įvyko. Bendrąja prasme tariant, pasaulis atrodo nebe tokia saugi vieta gyventi, viskas labai pasikeičia.
