Kaip padėti vaikui išlieti jausmus ir nusiraminti?

Tėvai neretai skundžiasi, kad vaikas neklauso, šaukia, mušasi ir kelia kitokią sumaištį.  Vis dėlto, jei gerai pagalvosime, suprasime, jog tai tik būdai vaikui išlieti jausmus ir nusiraminti jam suprantamais būdais. Tačiau kaip galime padėti vaikui išlieti jausmus ir nusiraminti? Kaip nukreipti vaiko emocijas tinkama linkme? Ir kaip padėti vaikui atpažinti, ką jaučia? Konkretūs pratimai su vaikų psichologe Milda Karklyte-Palevičiene.

Suprasti ir atpažinti emociją

Šiame videoįraše norėčiau su jumis pasidalinti rekomendacijomis, kaip padėti vaikui išlieti jausmus ir nusiraminti, kai to reikia, ir kaip tą daryti tinkamai, kad nesprogtume, tačiau tuo pat metu ir nenurytume jausmų ir neišmoktume jų negirdėti ar nejausti, ko pasekmės tikrai nėra geros. Gana dažnai girdžiu, kad ir specialistai, ir tėvai kalba apie tai, kad kai vaikas yra fiziškai aktyvus, pavyzdžiui, sportuoja, būna lauke, išsidūksta, jis jaučiasi geriau, lieka mažiau neišreikštų emocijų, sudirgimo, liūdesio, pykčio ar kitų emocijų. Tačiau čia yra dvi pusės.

Viena vertus, yra gerai, kai vaikas nebelaiko savyje emocijų ir “nesproginėja”. Tačiau kita vertus, kai ugdome vaiką, turėtume atsižvelgti ne tik į tai, kaip yra dabar, tačiau ir į tai, kokį įgūdį vaikas įgyja, ir kaip jis vėliau gyvens savarankiškai. Šioje vietoje turėtume pasistengti, kad kai vaikas išlieja ir išveikia savo jausmą, jis pats sąmoningai suprastų, ką jaučia. Be abejo, kol vaikas negali ir nemoka to padaryti, tikrai yra geriau išlieti jausmus štai tokiu būdu, juos išsportuoti ar kitaip išveikti.

Tačiau jei jau keliaujame vaiko pažinimo ir sąmoningo ugdymo keliu toliau, būtų svarbu vaikui, visų pirma, leisti sąmoningai suprasti emociją. Jei vaikas jau gali sąmoningai suprasti emociją, būtų gerai, kad jis pats ją įvardytų. Jei negali, mes jam galime padėti suprasti. Galime arba įvardyti tam tikrą emociją, arba leisti pasirinkti iš tam tikrų emocijų. Tuomet galime padėti vaikui tą emociją išveikti. Tarkime, jei vaikas jaučia pyktį, pagalvokime, ką galime su šia emocija padaryti, kaip tą pyktį paleisti ir išmesti. Tačiau vienas esminių dalykų yra tai, kad vaikas suprastų, apie kokį jausmą kalbame.

Išlieti jausmus alternatyviais būdais

Toliau pateiksiu kelias rekomendacijas ar užuominas, ką vaikui būtų galima pasiūlyti ir kartu su juo nuveikti, kai jau sąmoningai suvokiama, koks kyla jausmas jų viduje.  Be abejo, patiems mažiausiems geriausiai pavyksta ir efektyviausia, kai yra aktyvi išveika, aktyvi veikla. Ypatingai gerai tai veikia, kai kyla pyktis ar kita stipri emocija, tuo metu mūsų raumenys įstempia ir norisi veiksmo. Tuo metu galime, pavyzdžiui, mušti pagalvę, daužyti sėdmaišį, rėkti į pagalvę ir panašiai. Viena iš rekomendacijų, ypač mokantis išlieti emocijas, būtų ne drausti vaikui kažką daryti (muštis, rėkti), tačiau tą patį veiksmą perkelti į alternatyvią vietą.

Pavyzdžiui, jei prašome vaiko, kad jis nerėktų arba nesimuštų, tą patį veiksmą galime duoti jam atlikti į pagalvę ar į sėdmaišį. Galime duoti pūsti balioną – žandikaulį atpalaiduojantis veiksmas. Galime pūsti maišelį ar balioną ir jį sprogdinti ar paleisti. Galime duoti vaikui plėšyti popierių, daryti sniego gniūžtes iš popieriaus ir jas mėtyti, pavyzdžiui, į taikinį. Tą patį galime daryti su kamuoliukais ir juos mėtyti į atitinkamą vietą, kur leidžiama tą daryti, arba į dėžutę. Tad vaikas šiuos veiksmus atlieka pozityviame kontekste. Taip pat jei vaikas jau šiek tiek ramesnis, neturi daug fizinės išveikos, galime pasiūlyti jam piešti. Pavyzdžiui, nupiešti, kaip atrodo pyktis ar kita emocija. Tai gali būti intensyvus, stiprus piešimas išliejant pyktį. Tačiau tai bus daroma jau suprantant, kad tai yra vaiko pyktis ar kitas jausmas.