Nesėkmių baimė. Kaip ji atsiranda ir kaip ją įveikti?

Nesėkmių baimė – tai dar viena psichologinė schema, kuri dažnai mus stabdo, neleidžia tobulėti ir atskleisti savo talentų. Tačiau kaip atsiranda nesėkmių baimė? Kokie vaikystės išgyvenimai gali ją suformuoti? Kas būdinga šios schemos žmonėms? Ir ką galime padaryti, kad išeitume iš šios schemos? Psichologė Genovaitė Petronienė.

Kai kuriems žmonėms būdinga perdėta nesėkmių baimė. Tai reiškia, kad kai toks žmogus pradeda daryti kažką naujesnio ar sudėtingesnio, jam pradeda atrodyti, kad jis neišvengiamai patirs nesėkmę. Jog padarys klaidų, atliks tai blogiau, nei kiti, kad yra ne toks gabus, kaip aplinkiniai, kad jam reikia įdėti daugiau pastangų, jis mažiau pasiekė. Nors jis objektyviai gali būti pasiekęs ir daug. Sakoma, jog daugelis psichologų turi šią schemą – jaučiasi nepakankamai pasiekę. Tad tokie žmonės jaučiasi esantys kvaili, netikę, tarsi užima žemesnę padėtį.

Nesėkmių baimė – priežastys

Ši schema gali atsirasti dėl daugybės įvairiausių priežasčių. Pavyzdžiui, ji atsiranda, kai vaikas mokosi kokioje nors ypatingoje mokykloje, kur visi aplink buvo be galo gabūs ir jis turėjo nuolat konkuruoti. Arba mokėsi ką nors sudėtingo – grojo smuiku, sportavo. Žodžiu, visur aplink buvo stiprūs žmonės ir toks žmogus natūraliai pradėjo jaustis esantis blogesnis ar netikęs. Šioje vietoje tai galėtų būti gera nuoroda tėvams, kad ne visada atiduodant vaiką į geriausių vaikų mokyklą jis nuo to bus sėkmingesnis. Kartais kaip tik geriau būti prastesnėje mokykloje ir užsiauginti milžinišką pasitikėjimą savimi.

Gali būti, kad vaikui tiesiog trūko talento. Tėvai “įgrūdo” į muzikos mokyklą, o vaikas nelabai gabus ir kitiems svaaime pavyksta, o jam tai sekasi sunkiai. Galbūt – o tai tipiškiausia ir dažniausiai pasitaikanti priežastis – tėvai tiesiog neprižiūrėjo, nepadėjo vaikui susitvarkyti su pamokomis, nepadrąsino, nepaguodė, galbūt ir mokytojas koks nors “užėdė” ir jam prilipo tokia nesėkmės baimė. Dažniausiai tai vyksta pirmosiose klasėse, tačiau kartais pasitaiko ir šiek tiek vėliau. Gali būti, kad vaikas jau ir šiaip jautėsi koks nors nei šioks, nei toks. Per storas, per plonas, nemėgiamas kitų – tuomet jam dar labiau prilimpa nesėkmės baimė. Galbūt jis buvo nemėgstamas ar nemylimas. Tokiu atveju tie geri pažymiai pasidaro dar labiau reikalingi ir iš tokio reikalingumo ir įtampos gali nutikti taip, kad nepavyks jų gauti taip lengvai, kaip tam vaikui, kuris jaučiasi gerai, yra geros nuotaikos ir yra mylimas. Žodžiu, priežasčių galėjo būti daug.

Kas būdinga šios schemos žmonėms?

Kai jaučia ypatingą baimę, tarkime, kai reikia ruošti pranešimą ar paskaitą, tokie žmonės iš anksto jaučia, kad nepavyks. Jiems atrodo, kad kiti padarys geriau, kad bus pilna klaidų, teks raudonuoti ir pasidaro taip negera, kad to nedaro, atidėlioja. Tuomet pradeda ruoštis paskutinę minutę, kai jau kitaip nebeįmanoma ir žinoma, kad tuomet neparuošia pakankamai gerai arba ruošiasi įsitempę, pradeda nagrinėti smulkmenas ir iš įtampos pridaro klaidų ir galiausiai pasitvirtina tai, ko ir tikėjosi – įvyksta nesėkmė. Nebūtinai pati didžiausia, bet nesėkmė. Tad pagrindinis klausimas – ką daryti, jei taip jau susiformavę, kad žmogus bijo nesėkmių ir galiausiai jos įvyksta?

Kaip įveikti nesėkmių baimę?

Labai svarbu kažkokiu būdu stabdyti pavydo emociją ir mąstymą apie konkurentus. Sakoma, kad jei vaikui nesiseka, jis turi lyginti tik pats su savimi. Galbūt nepavyko išmokti tiek daug angliškų žodžių, tačiau tai – žymiai daugiau, nei praeitą savaitę, nesvarbu, kad klasės draugai išmoksta daugiau. Žodžiu, reikėtų sau užsidrausti galvoti apie tuos, kurie gali kažką geriau. Be abejo, kartais žmogui reikia susistabdyti, jei jis yra toje sferoje, kurioje yra visiškai negabus. Pavyzdžiui, esu turėjusi ne vieną klientą, kuris baigė teisę, bando dirbti teisėje, tačiau iš tiesų tai – romantiškas žmogus, meninės prigimties ir, aišku, kad jam nesiseka su visomis tomis smulkmenomis. Tad galbūt tuomet reikėtų eiti į kitą sritį. Arba galbūt grojate, o neturite geros klausos, galbūt nereikia kankinti to vaiko, kad jis grotų.

Taigi šiek tiek reikėtų pasižiūrėti dėl srities, tačiau pats svarbiausias dalykas – supykti ant tų žmonių, kurie nepadrąsino, nepadėjo vaikystėje, o kaip tik kritikavo, ir nustoti atidėlioti reikalus. Jei toliau vyks prokrastinacija, bijosite nesėkmės ir toliau atidėliosite, tos nesėkmės kartosis. Reikia išmokti tvarkytis su nerimu ir keltis sau nedidelius tikslus ir po truputį judėti link nusibrėžtos krypties, nesvarbu, kokios baisios nesėkmės bebijotumėte. Tarsi šalia jūsų sėdėtų geras, suaugęs žmogus, kuris jus, tą nesėkmės bijantį vaiką, nuolat drąsintų ir ragintų padirbėti, prisiversti, kad ir labai baisu, kad ir labai nesinorėtų – padirbėti ir šiandien, ir rytoj. ir po truputėlį iš šios nesėkmės baimės bus išeita.

Dar žiūrėkite: