Sąvokos „kritinis mąstymas“ ir „kritiškas mąstymas“ dažnai gali būti vartojamos kaip sinonimai, vis dėlto jų prasmė skiriasi iš esmės. Tačiau kuo skiriasi kritinis ir kritiškas mąstymas? Kodėl kritinis mąstymas mums toks naudingas, ypač šiuo informacijos laikotarpiu? Ir kaip pasitelkti kritinį mąstymą, kad gebėtume atskirti melagingą informaciją? Socialinis psichologas Juris Belte.
Kritinis mąstymas ar kritiškas mąstymas?
Kritinis mąstymas, visų pirma, nėra kritiškas mąstymas. Jis turi tam tikrų kritiškumo elementų, tačiau tai – tik vienas elementas iš daugelio. Tačiau kuo jis skiriasi nuo kritiško mąstymo? Kritiškas mąstymas – tai pastebėti kažką neigiamo ir sukritikuoti. Kritinis mąstymas reiškia ne iš karto priimti informaciją, išanalizuoti informacijos šaltinį ir priimti sprendimą, ar informaciją labiau atitinka tiesą ir yra objektyvi, ar ji tik iš dalies atitinka tiesą, ar reikia surinkti papildomos informacijos, kad įsitikintume, ar tai tiesa, ar melagiena, ir ką su ta informacija daryti toliau. Tai yra kritinis mąstymas.
Kritiškas mąstymas, kritiškumas labiau nukreiptas į paneigimą. Nors negalime paneigti, kad kritiniame mąstyme yra kritiškumo elementų, kritinis mąstymas nereiškia visko neigti. Tai – pozityvus mąstymas, reiškiantis, kad pastebime tam tikras galimybes. Jis reikalingas būtent tam, kad galėtume atsijoti grūdus nuo pelų ir pamatyti, į kokią informaciją verta kreipti dėmesį.
Kaip atskirti melagingą informaciją?
Kritinio mąstymo neturintys – naivūs – žmonės linkę iš karto priimti informaciją kaip tiesą, ta informacija dalintis. Kalbant apie tai, kaip galime atskirti, ar informacija yra melaginga, paprastai tiesos neatitinkanti informacija, tai yra melagiena arba fake news, turi emocinį atspalvį, ji pateikiama kaip sensacija. Taip pat derėtų atkreipti dėmesį į tokios informacijos šaltinį: šaltinius labai sunku aptikti, neaišku, kas šią informaciją suteikė. Taip pat reikšmingas ir informacijos dubliavimas. Paprastai jei tai – melagiena, ji atsiranda kokiame nors viename žiniasklaidos šaltinyje, dubliavimosi nėra, arba ši informacija dubliuojama panašaus pobūdžio žiniasklaidos šaltiniuose, tačiau jie visi turi žemą reputaciją.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į šaltinio autorių: kas jis, koks jo išsilavinimas, kokie kontaktiniai duomenys. Jei tokios informacijos surasti neįmanoma, ko gero, tai – melagiena. Taip pat jei tai melagiena, dažniausiai tai būna pavienis faktas, neturintis nei priešistorės, nei tęsinio. Žinoma, visuomet reikėtų pagalvoti ir koks galėtų būti tokios informacijos tikslas. Labai dažnai tai gali būti tam tikra propaganda, suinteresuotų grupių protegavimas, elementarus biznis (siūlomas produktas, prekė ar paslauga). Tačiau kodėl tiek daug žmonių patenka į šių fake news, melagienų, spąstus? Žmonėms patinka sensacijos, trūksta emocijų, o tuo pačiu kažkiek trūksta ir išsilavinimo.
