Rasti motyvacijos tiek dirbti iš namų, tiek užsiimti mėgstamomis veiklomis, tiek, galų gale, imtis namų ruošos, kai aplink tiek chaoso ir nežinomybės, gali būti išties sunku. Dar mažiau padeda įtampa bei įvairūs trukdžiai, kurių nestokoja mūsų aplinka. Tačiau kas žlugdo motyvaciją? Kaip nustatyti mus demotyvuojančius veiksnius? Ir kaip tai pakeisti galime jau dabar? Psichologė Aistė Mažeikienė.
Kas žlugdo motyvaciją?
Pirmiausia į šį klausimą reikėtų atsakyti sau patiems labai atvirai ir sąžiningai – jokių kaukių būti nebegali, esame saugūs namuose. Kokie dalykai mus erzina taip, kad negalime susitelkti darbui ir naujai veiklai? Ypač naujovėms. Rutininiams darbams – tvarkymuisi, žinomiems, aiškiems dalykams galime save „surinkti“, tačiau naujiems dalykams, kuriems reikia įkvėpimo – labai sudėtinga.
Sulaukiu klausimų, ką daryti, kai nežinai ateities – kai jos nežinome, tai žlugdo motyvaciją. Prisipažinsiu, man šiek tiek juokinga: ar mes su jumis kada nors apskritai žinojome ateitį? Neprisimenu nei vienos dienos, kad konkrečiai žinotume, kas įvyks, ir kuo ji baigsis. Nebent tikėtumėte horoskopais, kuo iš tiesų abejoju. Tad reikėtų pasidaryti motyvaciją žlugdančių veiksnių sąrašą, kuriame būtų jus taip neraminantys dalykai, kad nebekyla rankos ką nors daryti. Todėl pirmasis veiksmas yra su savimi – susidėliojame, kas mus erzina.
Erzinančių dalykų sąrašas
Antras veiksmas su savo artimaisiais žmonėmis – labiausiai erzinančių dalykų sąrašas. Vieni mano klientai tai vadina EDS – erzinančių dalykų sąrašas. Čia taip pat tarpusavyje reikėtų būti kuo atviresniems ir nebijoti, kad jus kas nors išjuoks. Kokių tik nesu girdėjusi erzinančių dalykų: erzina, kai garsiai kramto, erzina, kai palieka puodelį ant stalo, erzina, kai penkis kartus per dieną klausia, kas naujo, erzina, kai kaukši kulnais, erzina dešros kvapas, kai kitas yra vegetaras – patys įvairiausi dalykai.
Tačiau kai tiek su savo namiškiais, tiek darbe su žmonėmis išsigryniname, kas yra tie erzinantys dalykai, galime į tai pažvelgti visai žaismingai. Tai padeda suprasti, kad kiti yra visiškai kitokie nei mes, ir tų dalykų sąmoningai nedaryti. Jei kažką erzina, kad spragsime tušinuku, įsigykime tušiknuką, kuriuo negalėsime to daryti. Ypač kūrybingi žmonės sugalvoja bausmes už šių erzinančių dalykų įgyvendinimą. „Bausmės“ skamba baisiai, tačiau bausmė gali būti bet kas – atsilenkimai, atsispaudimai, penki kilometrai už erzinančio dalyko padarymą kitam žmogui, nevalgymas saldumynų ir panašiai. Patys žmonės pasiskiria sankcijas, kas bus, jei padarysime tą erzinantį dalyką.
Motyvacija dirbant iš namų
Tad turime pripažinimą sau, kas erzina mus – svarbu tą suvokti, nes tik taip galime tai kontroliuoti. Tai labai svarbu visų emocijų suvokime. Taip pat turime erzinančių dalykų sąrašą su kitais žmonėmis. Dar rekomenduojama susidėlioti savaime suprantamų dalykų sąrašą. Sąrašas mums visada skamba taip, lyg jis turėtų būti labai ilgas. Realiai jis gali būti iki dešimties dalykų. Dažniausiai daugiau nebūna. Kokie mūsų namuose yra savaime suprantami dalykai darbo laikotarpiu, kai žmonės įnikę dirba ir mokosi pasinėrę į savo veiklas. Kitu atveju tai žlugdytų mūsų motyvaciją.
Taip pat darbo srityje dažniausiai žlugdo motyvaciją mūsų atsisakymas prašyti pagalbos. Visiems puikiai žinoma frazė „susitvarkysiu pats“. Tikiu, kad jūs patys galite susitvarkyti su labai daug kuo ir esate gyvenime keletą kartų atlikę tai, kas atrodė neįmanoma nei jums, nei kitiems. Tačiau atsisakymas kitiems žmonėms perduoti užduotis ir prašyti jų pagalbos, galiausiai prašyti jų pareikšti savo nuomonę (juk tai irgi motyvuoja) – žlugdo motyvaciją. Jei visi dirbame patys sau tiesiog išsiskirstę į atskiras erdves – šaunu, tačiau nėra jokio bendrumo jausmo ir jaučiamės labai vieniši, kai nutinka nesėkmė.
Dar vienas iš motyvaciją žlugdančių veiksnių – tai nenuoseklumas. Kad ir šiuo laikotarpiu, kai, atrodo, negalime nieko nei planuoti, nei kontroliuoti, labai svarbu turėti planą, kas įvyks po valandos, po dviejų ar trijų. Pavyzdžiui, po valandos iš vieno asmens norėsime įžvalgų apie šį naują įstatymą, rytoj ryte norėsime pasitarti tam tikru klausimu ir panašiai. Nenuoseklumas šiuo atveju būtų, jei mums spontaniškai penktą valandą vakaro šautų mintis ir iš karto pultume ją įgyvendinti ir skirstyti darbus kitiems. Tai kitiems žlugdo motyvaciją, nes žmonės tokiu metu jau būna pavargę, atlikę visus darbus ir neplanavo dirbti toliau. Tad labai svarbus žinojimas, kas įvyks dviejų valandų laikotarpiu, kad žmogus nebūtų taip nustebinamas – tiek gerąja, tiek blogąja prasmėmis.
Negebėjimas pagirti – žlugdo motyvaciją
Dar žlugdo motyvaciją ir negebėjimas arba nenoras pagirti. Dažnai mes negiriame vienas kito, nes galvojame, kad žmogus išpuiks, nebebus įmanoma susikalbėti. Tačiau, pasirodo, šiuo laikotarpiu, žmonės kaip niekada dažnai susiduria su nesėkmėmis – tai kažkas neprisijungia, kas nors atsitinka. Viską reikia perkurti, nėra taip, kaip buvo ir, ypač nesėkmės situacijoje, kai įvyksta klaidų, kai visi esame mokiniai prieš šią naują tikrovę, labai svarbu pagirti ir pastebėti, jog pavyko, šaunu, kad išėjo, padėkoti už pastangas ir pagalbą. Labai svarbu pastebėti ir pagirti už labai konkrečius, o ne abstrakčius dalykus. Žmonės yra jautrūs ir bet kokia smulkmena gali tiek erzinti ir demotyvuoti, tiek pakelti motyvaciją. Todėl svarbus kiekvienas žodis. Net tuomet, kai žmogus į pagyrimą reaguoja visiškai abejingai – netikėkite tuo. Žinokite, jog esate vienas kitam labai svarbūs.
Aiškūs tikslai bei informavimas
Taip pat šiuo neapibrėžtu laikotarpiu labai svarbūs ir motyvuojantys aiškūs tikslai ir nurodymai, tai yra žinojimas, ką konkrečiai ir iki kada reikia padaryti. Kiek tik galite, bendraudami ir dirbdami aiškiai informuokite aplinkinius, ką ir kada jie turi padaryti. Užduotis turi būti formuluojama labai tiksliai. Užduotis turi būti formuluojama ne kaip procesas, o kaip rezultatas. Pavyzdžiui, paruošti ataskaitą, kurioje yra tos trys eilutės su esminiais skaičiais iš pirmojo šių metų ketvirčio. Ataskaita jau būtų abstrakti užduotis, o ataskaita iš trijų esminių eilučių jau būtų konkretu ir, kad būtų dar tiksliau, galima nurodyti, kad tai neturėtų užimti ilgiau, nei penkiolikos minučių. Tai parodytų, kad žmogus nesuktų galvos, negaištų savaitgalį, o sudėtų tuos skaičius, kurių reikia.
Dar blogiau būtų neinformavimas apie svarbius dalykus. Šiuo laikotarpiu susiduriame su informacijos lavina, žmonės bando jos ieškotis patys. Geriau būtų iš pirmų lūpų išgirsti apie tai, kas vyksta: ar tai prastova, ar darbinė situacija, kaip yra iš tiesų, visiška tiesa. Esu tikra, kad visi, kurie galėtų pasirinkti, neabejotinai rinktųsi aiškią, tiesmuką tiesą, nei kokius nors diplomatinius gražius bandymus užglaistyti kylančius gaisrus. Kaip niekada svarbu kalbėti tiesiai šviesiai. Jei jums atrodo, kad toks tiesumas gali kažkam nepatikti, nekelkite sau tikslo patikti. Kelkite tikslą padėti informavimu. Galite šiek tiek prieš tai sušvelninti situaciją: turite informaciją, kurią privalote pranešti, tačiau ieškosite būdų, kaip su tuo tvarkytis. Tad neinformavimas taip pat žlugdo motyvaciją, informavimas, atvirkščiai, užtikrina saugumą.
Rasti būdų iškrauti neigiamas emocijas
Dar vienas labai svarbus motyvaciją žlugdantis dalykas – tai agresija ir bloga nuotaika. Sakysite, jog visiškai neadekvatu – tokioje situacijoje dar būti geros nuotaikos. Čia svarbu išlaikyti pusiausvyrą: nei labai džiaugtis, nei labai liūdėti. Tikrai keblu yra tai, kad žmonės bando savo agresiją iškrauti demonstratyviai rodydami blogą nuotaiką. Čia verta kelti sau asmeninį tikslą rasti būdų išsikrauti, pirmiausia, ne ant savęs („kodėl taip padariau“, „kaip taip galėjau“, „kodėl nesugebu“), ir ne ant artimųjų. Raskite būdų išsikrauti kūryboje, sporte ar dar bent penkiolika skirtingų būdų, nes vieno neužteks. Prisipažinsiu, kad normalių būdų gali būti mažai, nes pati situacija nėra normali, neįprasta. Tie būdai, kurie jums tiko iki šiol, gali nebetikti, todėl verta atrasti naujų.
Tad, apibendrinant, pirmiausia pripažinkite, kas jus erzina. Sąrašas gali pildytis ar keistis kas savaitę ar kasdien. Tačiau kai žinome, kas mus erzina, galime su tuo tvarkytis. Tuomet sudarykite erzinančių dalykų sąrašą su artimaisiais ir kolegomis, kad tų dalykų nedarytumėte vieni kitiems. Galiausiai taip tobulėjame. Kai kurios manieros kitus gali erzinti, nors to patys niekada nepastebėtume. Taip pat dirbkime su tuo, kas šiuo laikotarpiu gali dar labiau numušti motyvaciją bei prisiminkime bent po tris dalykus, kas yra gerai. Jei dirbame iš namų, fantastiška, kad turime darbą, esame namuose, esame apsupti žmonių, turime susiformavę tam tikrą statusą, esame Lietuvoje, o ne užstrigę kur nors užsienyje ar prie Lietuvos sienos. Tad gebėkime gerumo atrasti kiekvieną dieną ir tikrai pakelsime sau motyvaciją, nepaisant to, kas vyksta.
