Konfliktinės situacijos. Kaip išlaikyti savo poziciją?

Kai kyla konfliktinės situacijos, savo poziciją išlaikyti yra gana sudėtinga. Imame vadovautis emocijomis, pamirštame, ką apskritai norėjome pasakyti ir prikalbame dalykų, dėl kurių vėliau gailimės. Tačiau kaip to išvengti? Ką daryti, kai kyla konfliktinės situacijos? Kaip bendrauti, kad tokių situacijų pasitaikytų kuo mažiau? Ir kaip padaryti, kad mūsų komunikacija būtų efektyvi? Koučingo specialistė, lektorė Raminta Girdvainė.

Konfliktinės situacijos ir komunikacija jų metu

Šiandieną pakalbėkime apie sudėtingas bendravimo situacijas, kaip jose išlaikyti savo poziciją ir nepakenkti kitam.

Impulsyvus bendravimas

Viena didžiausių problemų, su kuriomis susiduriame bendraudami, ypač emocingose situacijose, kai turime pranešti nemalonią žinią ar vyksta konfliktas, yra tai, kad bendraujame labai impulsyviai. Tiek mes, tiek mūsų pašnekovas yra labai emocingas. Transliuojame vienas kitam savo pyktį, nusivylimą, kitas emocijas. Tokiu būdu visiškai pasimeta turinys, slypintis už šių emocijų. Lieka nebeaišku, ką mes norime pasakyti, ir ko norime iš savo pašnekovo. Toks pokalbis tikrai nebūna konstruktyvus.

Tokiu atveju reikėtų šiek tiek atsitraukti ir atvėsinti emocijas, kad bendravimas nebūtų toks karštas. Veikiausiai ne vieną kartą esate asmeniškai patyrę situaciją, kai gaunate piktą laišką, iš karto puolate į jį atsakyti, nes verda kraujas, tačiau po penkių minučių suprantate, kad to daryti nereikėjo. Nusiteikę taip emocingai, tikrai galime pridaryti įvairių dalykų, dėl kurių vėliau gailėsimės. Jūsų laišką gavusiam žmogui taip pat tikrai nebus malonu jį skaityti ir gali būti, kad dėl to net susipyksite.

Tačiau kaip visa tai išspręsti paprastai? Jei jau gavote tokį laišką ir iškilo emocinga situacija, jums verda kraujas ir norite išspręsti viską čia ir dabar, šiek tiek atsitraukite. Galbūt pasidarykite arbatos, pasivaikščiokite ar paprašykite šiek tiek laiko, jei iš jūsų reikalauja atsakymo dabar pat. Jei tai nėra “degantis” klausimas, tuo metu galėsite nuimti tą emocinį foną ir iškomunikuoti tai, ką norite. Praėjus jūsų stipriam emociniam fonui, reikėtų prisėsti ir paklausti savęs, ko jūs norite. Kas jums šioje situacijoje svarbu, kokį tikslą norite pasiekti. Taip pat svarbu suprasti ir ko nori bei kokių tikslų siekia jūsų pašnekovas.

Mąstymas tik apie save

Kartais pakliūvame į spąstus, kai galvojame tik apie save. Norime pasiekti kokį nors savo tikslą ir imame įsivaizduoti, kad šis tikslas svarbus visam pasauliui ir kiti mums turi padėti jį pasiekti. Tačiau taip nėra. Komunikacija visumet yra dvipusis procesas, visuomet esame lygiaverčiai ir turime išsiaiškinti, kokių lūkesčių turi kitas žmogus.

Pavyzdys. Išvakarėse, jau po darbo, sugalvoju, kad kolegai nusiųsiu užduotį, kad rytoj dešimtą ryto ji būtų jau atlikta. Dešimtą ryto ateinu pas savo kolegą ir klausiu, ar atliko užduotį. Jis atsako, jog ne. Susinervinu, imu bartis, kolega taip pat įsižeidžia. Kyla konfliktinės situacijos. Tačiau galėtų būti visai kitaip, jei suprastume, kodėl tas žmogus neatliko užduoties. Galbūt jis vakare namuose net nebuvo įsijungęs kompiuterio. Galbūt į darbą atėjo tik devintą ryte, nes į darželį vežė vaiką, galbūt iki tol turėjo atlikti kitą svarbią užduotį. Mes to nežinome. Mums patogiau užsipulti, išlieti savo emocijas ir tik tuomet aiškintis, kas įvyko. Vietoje to, reikėtų nueiti ir paklausti, ar gavo laišką, kodėl neatliko užduoties. Svarbiausia tą padaryti draugiškai ir geranoriškai, tuomet sprendimas būtų visiškai kitoks. Galbūt užduotį jis galės atlikti per dešimt minučių, jei elgsimės su juo kaip su žmogumi, o ne kaip su įrankiu.

Ribos

Taip pat labai svarbu nepamiršti, kad kiekvienas turime savo ribas – tiek fizines, tiek emocines, psichologines ribas. Mes niekuomet nenorime, kad kiti žmonės peržengtų mūsų erdvę. Lygiai taip pat negalime peržengti ir kitų žmonių erdvės. Galbūt bandome prisišlieti prie kito žmogaus ir jam į veidą išrėkti, ką apie jį galvojame. Tokiu atveju tai bus visiškai nepriimtina, kad ir ką turėtume omenyje ar norėtume pasakyti.

Tačiau ribų peržengimas taip pat gali būti ir rašymas ar skambinimas po darbo valandų. Vienam žmogui tai gali būti priimtina, tačiau kitam – visiškai ne. Tai taip pat gali būti ir asmeninių dalykų aptarinėjimas darbe. Tad labai svarbu atsakyti sau į klausimą, ar kitas žmogus neperžengia mano ribų. Tačiau lygiai taip pat svarbu pamąstyti, ar kito žmogaus ribų neperžengiame patys. Kalbėdami apie lygiavertę komunikaciją, nepamirškime, kad bendraujame su žmogumi.

Konfliktinės situacijos kyla ne dėl to, kad esame blogi mes, ar kad blogi yra kiti. Taip nutinka dėl to, kad visi esame labai skirtingi, turime savo lūkesčius, tikslus ir pasistengdami suprasti kito žmogaus pasaulį, galime padėti jaustis geriau ir jam, ir pasiekti tai, ko norime patys.

Dar žiūrėkite: