Išeiti iš komforto zonos – tai mesti sau iššūkį, įrodyti sau, kad galite daugiau, išbandyti savo galimybių ribas, tobulėti, eiti pirmyn. Tačiau ar visais atvejais komforto zona yra taip jau blogai? Kaip įvertinti, kada verta palikti komforto zoną? Ir kaip ieškant pokyčių nepakenkti sau? Koučingo specialistė, lektorė Raminta Girdvainė.
Ar pokytis reikalingas tikrai jums?
Pirma sau atsakykite į klausimą, ar tikrai jums reikia to pokyčio. Gal to reikia jūsų aplinkai? Gal vadovaujatės kažkieno primesta nuomone. Pavyzdys. Turbūt esate girdėję, kad kai kas rekomenduoja darbą keisti kas trejus metus. Suėjo treji metai, pradedate jausti, kad jūsų žmona ar vyras, jūsų draugai komentuoja, netgi kolegos sako, jog jau suėjo treji metai ir galbūt jums reikėtų kažką keisti. Jūs pradedate įtikėti, jog gal iš tiesų jums reikia keisti darbą, nors tai ir nėra jūsų tikslas. Jums tas darbas patinka, jūs ten augate, save realizuojate. Taigi ar iš tikrųjų turite kažką keisti? Tad pirmiausia atsaktykite į klausimą, ar tai yra jūsų tikslas ir poreikis.
Komforto zona ir ilgalaikiai tikslai
Kitas dalykas – ar šis išėjimas iš komforto zonos yra susijęs su jūsų ilgalaikiais tikslais? Jei nesate išsikėlę ilgalaikių tikslų, prisėskite ir tą padarykite. Mes galime sau prisigalvoti įvairiausių pokyčių, kurie nebus susiję su tuo, kaip norime gyventi po penkerių ar dešimties metų. Atsakykite sau į klausimą, kaip norite gyventi vėliau, ir ar šis konkretus pokytis, pavyzdžiui, darbo pakeitimas, susijęs su jūsų ilgalaikiais tikslais, ar ne. Jei nesusijęs, galbūt jums to tikrai nereikia.
Kitas dalykas – kaip nepakenkti sau darant pokytį? Yra komforto zona. Sakykime, mažytė komforto zona – pavyzdžiui, aš dabar sėdžiu savo komforto zonoje. Kita riba – tai augimo zona. Jei mes su Andriumi išsikeltume kažkur toliau ir filmuotume kitose erdvėse, tai jau būtų augimo zona, nes tai būtų kažkas netikėto, šioks toks iššūkis. Jei sugalvotume filmuotis, pavyzdžiui, ant stogo arba kažkur vandenyje, nes turiu šiokią tokią aukščio ir vandens baimę, tai man jau būtų panikos zona. Šioje vietoje nevyktų joks augimas, likčiau savo komforto zonoje ir tikriausiai nuspręsčiau, kad niekada gyvenime daugiau nebenoriu filmuotis. Tad šioje vietoje pagalvokite ir apsibrėžkite, kas yra jūsų komforto zona, kur yra ta erdvė, kurioje galite paaugti savęs nežalodami, o kur jau yra panikos zona, kur tikrai niekada – arba bent jau dabar – nesiruošiate eiti.
Kaip sau nepakenkti?
Tad keli svarbiausi patarimai, kaip suprasti ir nepakenkti sau darant pokytį. Pirmiausia, žinokite, kodėl tą darote, antra – išskaidykite mažais žingsneliais. Yra posakis “valgyk dramblį gabaliukais”. Tad tikrai visas dramblys mums yra per didelis, mes turime jį išsiskaidyti ir valgyti po gabaliuką, ir tikrai neišsigąsime. Trečias dalykas – pasidaryti namų darbus. Pavzdys su tuo pačiu darbo keitimu. Jei sugalvojote keisti darbą, nereikėtų taip impulsyviai iš karto imti ir parašyti prašymą išeiti iš darbo. Pasidarykite namų darbus. Jei tikrai žinote, kad norite keisti darbą, susidėliokite, kokio kito darbo ieškosite, ką jums reikia pasidaryti, kiek turite pajamų, kiek laiko galėsite išgyventi be kito darbo. Lygiai tas pat kuriant verslą. Susiskaičiuokite pajamas, investicijas, kiek jums reikės laiko, energijos, ar galėsite visa tai skirti. Pasidarius šiuos namų darbus tikrai galėsite lengviau žengti norimų pokyčių link.