Kodėl verta atsitraukti, kad suprastum, ko nori?

Imtis pokyčių slapčiomis norėtų tikrai ne vienas iš mūsų. Tačiau dažniausiai arba pasvajoję neišdrįstame imtis realių veiksmų, arba išdrįsę patiriame nesėkmę, nusiviliame ir nusprendžiame nieko daugiau nebekeisti. Tačiau kodėl pokyčių imtis verta? Kodėl vertėtų atsitraukti, kad suprastume, kokių pokyčių norime? Ir kaip imtis pokyčių, kad nereikėtų nusivilti? Organizacijų psichologė, konsultantė Aistė Mažeikienė.

Atsitraukti, kad galėtume eiti į priekį

Būna, jog tik stabtelėję suprantame, ko iš tiesų norime. Klausimas, kodėl būdami darbe ir intensyviai dirbdami negalime nuspręsti, ko dar norime, yra labai rimtas. Esame pavargę, kūrybinis mąstymas neatsiranda nuolat bėgant, turint užduočių. Kai norisi tik miegoti, valgyti ir į dušą, nebegalime sugalvoti naujų idėjų. Dėl to reikia daug drąsos sustoti ir atsitraukti.

Žinoma, rekomenduočiau ne radikalų pokytį pervargus viską mesti. Esu mačiusi daug tokių žmonių. Vienas mano klientų šių metų pradžioje metams išėjo į džiungles. Tad tam, kad nereikėtų išeiti į tokias džiungles, reikalingos ir ilgesnės atostogos, ir visiškas atsiribojimas nuo technologijų. Dalies seminaro dalyvių veido išraiškos tai išgirdus būna nepatiklios – juk neįmanoma: per atostogas juk prisijungiu tik darbo valandomis, o kai neatostogauju – ir darbo valandomis, ir po darbo, ir prieš – juk darbas toks svarbus.

Turėti planą “B”

Tad toks atsiribojimas turėtų būti ne radikalus, tačiau bent jau kelioms dienoms. Nereikėtų kelti sau ypatingų tikslų, pasistenkite pasirikrinti, kas jums patinka, pailsėti. Tik atsitraukę galime suprasti, ko iš tiesų norime. Taip pat norint pakeisti savo veiklos kryptį reikia jaustis visiškai saugiam. Tik tuomet, kai jaučiatės saugūs ir finansiškai, ir turėdami planą “B”. Pavyzdžiui, jei nusprendžiame kurti savo verslą, ką darysime, jei mums nepasiseks? Tarkime, jei pusę metų nesiseks, grįšiu į tam tikrą poziciją. Dėl to verta neprarasti santykių su kitais, neatsiriboti, išlaikyti ryšius ir taip pat turėti palaikymą. Idealiu atveju, norint keisti kryptį, reikia užsitikrinti bent jau artimųjų palaikymą.

Yra paskaičiuota, jog imtis pokyčių daugiausiai drąsos turi 40-50 metų žmonės. Tie, kurie savo srityje jau viską pasiekę, kuriems nebereikia dirbti po 15 valandų, kurių vaikai jau užaugo, kurie atsakingi tik patys už save ir gali sau leisti pailsėti metus ir vėl dirbti tik tą darbą, kuriame jaučiasi prasmingi, vertingi ir tik tiek, kiek nori, o ne iš baimės, ką reikės pasakyti šeimai ar kitiems. Užbaigti norėčiau “LinkedIn” tinklo įkūrėjo posakiu, kuris šia tema man patinka labiausiai: “Geriau nieko neveikimas, nei ne ta kryptimi nukreiptas entuziazmas”. Tad jei vis dėlto kryptis ne ta, išdrįskite atsitraukti, pasakykite “stop” sau ir kitiems ir padarykite pertrauką, kad suprastumėte, ko iš tiesų reikia.

Dar žiūrėkite: