Ar tikrai sunkiau mąstyti pozityviai?

Šiais laikais, kai socialinėje erdvėje pastebėti pozityvius ir įkvepiančius pavyzdžius tapo žymiai lengviau, neretai ir patys pagalvojame, jog jau reikėtų atsikratyti negatyvaus mąstymo ir imti koncentruotis į teigiamus dalykus. Tačiau netrunka užgriūti kasdieniai rūpesčiai ir vėl viskas nuo pradžių. Tačiau ar tikrai sunkiau mąstyti pozityviai? Kada dažniau pastebime negatyvius dalykus? Kokiomis ypatybėmis pasižymi negatyvus ir pozityvus mąstymas? Ir kas gali pasikeisti pakeitus mąstymą? Psichologas Olegas Lapinas.

Negatyvistai ir pozityvistai

Kiekviename žmoguje yra tokia “programa”. Vienuose žmonėse ši programa negatyvistinė, o kituose – pozityvistinė. Pozityvistinę programą turintys žmonės labai lengvai mąsto pozityviai. Jie mąsto pozityviai net tada, kai kitas žmogus jiems daro ką nors neigiamo. Jie tai įvardija kaip veiksmą, nieko neatmeta, tačiau kalba apie galimą sprendimą. Pavyzdžiui: “tu užlipai man ant kojos ir norėčiau, kad leistum man nuo tavęs pailsėti”. Visa tai yra pozityvistinis mąstymas.

[pullquote]Negatyvistinis žmogus išgirdęs informaciją pirmiausia joje pastebi kažką, ką reikėtų atmesti.[/pullquote]

Kita programa, negatyvizmas, kuri būdinga maždaug tokiam pat kiekiui žmonių, skatina žmogų nukreipti dėmesį į tai, kas kliudo. Pavyzdžiui: “ar negalėtum nulipti man nuo kojos? Aš nebegaliu daugiau kentėti”. Esmė ta pati, tačiau formuluotė negatyvistinė. Negatyviems žmonėms iš tiesų sudėtinga mąstyti pozityviai. Jie pradeda mąstyti pozityviai tik tuomet, kai pareiškia kelis neigiančius dalykus. Pavyzdžiui, į klausimą, ar nori eiti kartu į kiną, jie atsakytų “tik ne į tą filmą, kurį jau galime pažiūrėti per kompiuterį”. Į klausimą “Ar norėtum papietauti?”, jie atsakytų “Na, dar ne. O jei ir taip, tuomet tik ne į tą kavinę, kurioje buvome praeitą kartą”. Ir tik vėliau ateina “na, gerai” arba “galime pabandyti”.

Prisiversti mąstyti pozityviai?

Vadinasi, negatyvistinis žmogus išgirdęs informaciją pirmiausia joje pastebi kažką, ką reikėtų atmesti. Tokiam žmogui mąstyti pozityviai sudėtinga – jis turi nuo negatyvo pereiti prie pozityvo. Lygiai taip pat ir pozityvistui sunku mąstyti negatyviai. Jis bando tai padaryti: “Ar nori su manimi eiti į kiną?” – “Taip, o kokį filmą rodo?” – jis išgirsta filmo, į kurį nenori eiti, pavadinimą ir tuomet išreiškia abejonę: “galbūt einam į kokį nors kitą”. Vadinasi, tendencija yra išlaikyti orientaciją į tai, ko mums reikia, ir stengiamasi visaip aplenkti negatyvizmą.

Permokyti negatyvistą mąstyti pozityviai (ir atvirkščiai) nėra paprasta, tačiau ir nereikalinga. Kiekviename žmoguje yra šiek tiek priešingos programos elementų ir jei negatyvistas imtų mokytis vadinamųjų afirmacijų, pozityvaus mąstymo, jis jaustųsi neapsaugotas nuo pasaulio ir jo rezultatai objektyviai pablogėtų. Jam geriau išlikti negatyvistiniame mąstyme. Pozityvistui taip pat nelabai tiktų negatyvizmas, nes tai taip pat pablogintų jo veiklos rezultatus – jam geriau likti prie mielo širdžiai pozityvistinio mąstymo.

Dar žiūrėkite: