Kaip objektyviai įsivertinti ir būti sau atviriems?

Kai dabartinė padėtis gyvenime mūsų netenkina, pradedame galvoti apie pokyčius. Tačiau neretai tokiu atveju nežinome, ką konkrečiai daryti ir keisti, kad būtų geriau. Pradedame pokyčius įvairiose srityse, tačiau galiausiai vis tiek atsimušame į tą pačią nežinią ir pilnatvės trūkumą. Tačiau kaip galime objektyviai įsivertinti? Kaip suprasti, kurlink einame, ir kur eiti norime? Ką daryti su kylančiais nepatogiais klausimais? Ir kaip sugebėti būti sau atviriems? Koučingo specialistė, lektorė Raminta Girdvainė.

Ar esame ten, kur norime būti?

Daugelis mūsų kelia sau klausimus, kaip tapti sėkmingu, ar tikrai esu ten, kur noriu būti, o jei ne, kaip ten patekti, ir panašiai. Tačiau pirmiausia, kad galėtume objektyviai įsivertinti ir atsakyti į klausimą, pavyzdžiui, ar esame sėkmingi ir ką mums su tuo daryti, turime labai aiškiai apsibrėžti, kas mums yra sėkmė, kas yra dalykai, kurių siekiame, kas mums yra laimė. Ar mums tai reiškia turėti daug pinigų? Ar turėti mylimą darbą? Ar turėti sėkmingą verslą? Ar turėti mylimą šeimą, aplink daug draugų ar turiningą laisvalaikį?

Kriterijai objektyviai įsivertinti

Jei norime objektyviai įsivertinti, ar tikrai esame sėkmingi ir laimingi, turime žinoti, ką vertiname, turime turėti tam tikrus kriterijus. Jei šiandien esu “septynetas” savo verslo sėkmėje, kur būti noriu? Noriu būti “devynetas”? Ką tuomet turiu padaryti, kad juo tapčiau ir kas tas “devynetas” man yra? Kitam žmogui galbūt atrodome kaip “devynetai”, tačiau ar mums patiems taip yra? Ko norime? Daugiau pinigų, užsakymų, sėkmės? Ar kaip tik daugiau laiko, susiderinimo su šeima?

Skirti laiko ir neišsisukinėti

Kad atsakytume į šiuos išties sudėtingus klausimus, pirmiausia turime skirti tam laiko, periodiškai daryti tam tikras refleksijas. Mes su draugais taip pat turime tokią tradiciją – susitikti kas metus, o vėliau ir kas ketvirtį ir aptarti savo tikslus, kaip galime vieni kitus paskatinti ir vieni kitiems padėti, tiesiog skirti tam laiko. Netgi vieni atsisėdę ir paisėmę savo planuoklę, knygelę galime susirašyti, ko norime, kas kažkiek laiko atsiversti, pažiūrėti, kaip mums sekasi, kur dar turime patobulėti, kokių resursų trūksta.

O su klausimais, nesvarbu, sudėtingi jie ar lengvi, yra labai paprasta – į juos atsakyti reikia atsakinėjimo būdu. Užduodame sau klausimą ir tuomet ieškome atsakymo arba palaukiame, kol tas atsakymas ateis. Dažniausiai problema ne ta, kad nerandame atsakymų, mes tiesiog bijome sau tuos klausimus užduoti. Jei klausimas mums nepatogus, turime pagalvoti, kodėl jis toks yra? Ką bijome sužinoti ir kodėl bijome savęs to paklausti? Gal mums ne tai svarbu? Pavyzdžiui, vis svarstome apie darbą, verslą, karjeros tikslus, o gal savęs paklausę suprasime, kad mums iš tiesų daug svarbiau šeima, asmeninis gyvenimas ir ryšiai? Gal mes neklausiame savęs, nes bijome tai išgirsti? Tad jei turime tokį tikrą klausimą ir skiriame erdvės bei laiko, kad ateitų atsakymas (atsakymai dažniausiai netgi ateina patys), tikrai juos ir rasime.

Dar žiūrėkite: