Visuomenės spaudimas. Kaip neprarasti savęs?

Žvalgydamiesi socialiniuose tinkluose ir stebėdami draugų ar pažįstamų laisvalaikį, pomėgius, laimingas akimirkas, galime ir patys pasisemti idėjų ar įkvėpimo, kaip galėtume realizuoti save naujai ar pasiryžti įgyvendinti senas svajones. Tačiau kita vertus taip galime imti norėti gyventi madingą, visuomenės diktuojamą gyvenimą, ypač, jei nesame labai patenkinti savuoju. Taip galime ir nepastebėti, kaip imsime fotografuoti savo maistą, užuot juo mėgavęsi ar imsimės daugybės madingų veiklų, kurios net nežinome, ar mums patinka. Tačiau kaip nepasiduoti visuomenės spaudimui? Kaip suprasti, kas esame? Kaip pažinti, kas mums iš tiesų patinka? Kaip būti laimingiems nepaisant visuomenės diktuojamų madų? Psichologė Karolina Bajoriūnienė.

Gyvenimo ritmas – šių laikų rykštė

Iš tiesų, ko gero, pagrindinė šių laikų rykštė yra gyvenimo ritmas. Yra be galo daug tiesioginio ir perkeltinio bėgimo. Sakydama tiesioginio, turiu omenyje įvairias ateinančias madas. Paklausius draugų pokalbio, galima išgirsti kažką panašaus: “ar bėgai maratoną?”, “taip, bėgau”, “o slidinėti važiuosi?” “žinoma, važiuosiu”, “o dar ir šiaip dabar madinga kasdien bėgioti – tu ką, nebėgioji? nesportuoji? neskaitai? nebuvai šiame spektaklyje? nematei paskutinio filmo?” nedarei to ar ano…

Ir iš tiesų, žmogus įsisukęs į visą šį gyvenimišką iš visuomenės ar aplinkos ateinantį ritmą gali greitai pamesti save. Galiausiai galime nebesuprasti, ar mums patinka bėgioti, ar plaukioti, ar patinka važiuoti į šiltus kraštus, ar slidinėti. Visuomenė reikalauja, kad būtume universalūs kariai ir visame kame būtume profesionalai, kad viskas mums teiktų malonumą. Juk yra tiek daug pasirinkimo!

Visuomenės spaudimas ir galimybių perteklius

Galbūt tai galime suvesti į tai, jog mes, kaip šalis, Lietuva, ilgą laiką buvo uždaryta ir nebuvo įmanoma kur nors nuvažiuoti ar padaryti kažką naujo. Visi turėjo būti vienodi ir atitikti tam tikrus reikalavimus. Gali būti, kad tėvai, kurie patys augo tokiomis sąlygomis, dabar augina savo vaikus jau atsivėrus tiek daug galimybių. Taip nejučiomis jie ima savo vaikams brukti ir kišti šias galimybes. Iš tiesų, toks daugybės žaislų turėjimas, daugybės veiklų ar būrelių lankymas iš dalies yra gerai, bet kita medalio pusė ta, kad vaikas tuomet pameta save ir nebežino, kas jam patinka.

Supraskime, kas mums teikia malonumą

Tiesą pasakius, rekomenduočiau kartais leisti sau sustoti ar bent jau stabtelėti ir pagalvoti, kas mums patinka ir suteikia to sveiko malonumo? Galbūt į tai atsakyti nebus lengva, bet galima netgi susidaryti sąrašą visokiausių galimybių ir įvertinti, kur iš tiesų linksta mūsų širdis. Nepasiduokime madai, kai visi masiškai bėga maratoną, visi masiškai užsiiminėja plaukimu.

Kai buvo madingas šiaurietiškas ėjimas, visi vaikščiojo su tomis lazdomis. Praėjus keliems metams, jų jau nebematyti. Na, bėgimo maratonai kol kas dar laikosi, bet dviračių maratonai? Ne kiekvienam privalo patikti dviratis, ne kiekvienas privalo slidinėti ar bėgti maratoną. Galbūt kažkam kitam yra malonesnė kita veikla. Tuomet atradus save ir savo gyvenimo malonumą, gali būti tikrai lengviau gyventi. Be abejo, reikėtų nepamiršti, kad įsisukimas į rutiną taip pat yra kraštutinumas, į kurį pulti irgi nereikėtų.

Dar žiūrėkite: