Vaiko motyvacija per apdovanojimą, ar papirkimas?

Be abejonės, savo vaikams linkime tik geriausio, tačiau kai vaikas užsispiria, dažnai pažadame jam viską, ko tik paprašo. Atrodytų, jog tokie “apdovanojimai” parodo mūsų meilę ir turėtų motyvuoti, tačiau iš tiesų šitaip galime tik paskatinti vaiką toliau elgtis netinkamai. Tad ką gi tokiu atveju reikėtų daryti? Kaip tinkamai panaudoti apdovanojimus? Kodėl vaikams jie reikalingi? Kokiose situacijose tai gali tapti vaiko papirkinėjimu? Ir ką daryti, kad vaiko motyvacija augtų?  Vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė.

Vaiko motyvacija priklauso nuo mūsų

Manau, kad kiekvienam iš jūsų tekę susidurti su situacija, kai vaikas užsispiria, kad kažko nedarys būtent tada, kai mums reikia tai padaryti labai greitai. Ko mes tuomet griebiamės? Tikriausiai būna įvairių variantų, tačiau neretai pradedame siūlyti vaikams įvairių pramogų ir apdovanojimų, kol jie galiausiai sutinka. Tad šiandien kalbėsime apie vaikų apdovanojimą. Iš tiesų tai nėra tokia paprasta tema, kad būtų galima vienareikšmiškai pasakyti gerai tai, ar ne. Yra dalykų, kurie apdovanojimą gali paversti žalingu, tačiau taip pat yra dalykų, kurie mums gali padėti. Tad šiandien būtent apie tai pakalbėsime – kada apdovanojimai yra tinkami, o kada ne, ir kaip juos reikėtų naudoti.

Šioje vietoje norėčiau pasakyti, jog vaiko vidinė motyvacija negimsta iš niekur. Mes esame tie suaugę žmonės, kurie auklėjame vaikus ir po truputį formuojame vaiko vidinę motyvaciją. Tačiau kartais nutinka taip, kad prireikia ir išorinės motyvacijos, tai yra apdovanojimų. Visgi svarbiausia suprasti, koks yra pagrindinis šios išorinės motyvacijos tikslas, kaip tinkamai ją naudoti ir kad labai svarbu ja nepiktnaudžiauti. Būdas, kurį minėjau pradžioje, nėra tinkamas. Be abejo, kiekvienam iš mūsų pasitaiko. Stengiamės daryti geriausia, ką galime, bet kartais taip jau išeina. Tačiau reikėtų vengti bandyti vaiką papirkti “čia ir dabar” situacijoje. Ypatingai tuomet, kai jau įvyko vaiko netinkamas elgesys. Jei taip darysime, tik paskatinsime vaiką ir toliau taip elgtis. Vaikas pradės galvoti, jog tai pakankamai geras būdas gauti tai, ko nori, vystysis kiti negeri dalykai.

Koks pagrindinis išorinės motyvacijos tikslas?

Išorinės motyvacijos tikslas – išjudinti vaiką iš sąstingio taško, parodyti, kad siūloma veikla yra smagi, teikia gerų emocijų, nėra baisi, ir tuomet tą vaiko patirtį įprasminti ir po truputį atitraukti išorinę motyvaciją. Kaip turėtume tai daryti? Labai svarbu, kad apie pasekmes, ar tai būtų negatyvi pasekmė, ar apdovanojimas, vaikas turi žinoti iš anksto. Panagrinėkime situaciją su rengimusi. Turbūt nemažai kas susiduria su tuo, jog atsikėlęs ryte vaikas užsispiria nesirengti. Tėvams tikrai reikia labai skubėti ir iš ryto visi išeiname susipykę ir pasikrovę ne pačios geriausios energijos visai dienai. Mes galime galvoti, kad vaikas turėtų suprasti ir turėti vidinės motyvacijos rengtis. Tačiau kartais gali tekti to ilgokai palaukti ir, tuo labiau, galime dar stipriau sužaloti vaiką ant jo šaukdami ir pykdami.

Kaip tinkamai panaudoti išorinę motyvaciją?

Galime su vaiku susitarti. Galime pažaisti žaidimą, kad jei vaikas spėja apsirengti per, tarkim, 5 minutes, per tiek, kiek vaikas fiziškai spėja, tam panaudojame laikroduką, tuomet dar spėjame pažiūrėti kokį nors smagų filmuką, galbūt 3 minutes. Arba jei per tą laiką spėjame apsirengti, galėsime dar atsigerti kakavos. Tai neturi būti kažkokie dideli apdovanojimai, tačiau vaikas turi iš anksto žinoti, kad tai yra jo atsakomybė – ką jis pasirinks. Kas tuomet vyksta? Kai vaikas tą pradeda daryti, kad ir dėl išorinės motyvacijos, jis viduje pajunta, kad būti savarankiškam yra smagu ir jį dar ir pagiria. Labai svarbu, jog išorinė vaiko motyvacija eitų kartu su pagyrimu, su pasididžiavimu. Tad taip vaikas pamato, jog ir namuose gera atmosfera, ir jam pačiam viską daryti smagu. Tikrai esu turėjusi begalę atvejų, kai išorinė motyvacija  ilgainiui tampa nebeaktuali.

Formuojasi teigiamos asociacijos

Tad išorinės motyvacijos tikslas yra ištraukti iš tos duobės, sąstingio taško ir tinkamai įprasminti patirtį. Kitas labai svarbus dalykas – jei mes tai darome ilgsnį laiką, vaiko smegenyse formuojasi gera asociacija su tuo elgesiu, veiksmu ar vieta. Vaikas to sąmoningai nepagalvoja ir nesupranta, tačiau jam tai daryti darosi smagu ir lieka įprotis, todėl išorinės motyvacijos nebereikia. Pagalvokime apie save – juk ten, kur turėjome gerą patirtį, mums norisi tą daryti ir toliau. Galbūt mes to sąmoningai nesuprantame, tačiau mums tai buvo gera, o vengiame tų dalykų, kur mūsų patirtis buvo negatyvi.

Įprasminti emociją

Grįžtant prie to, kaip tinkamai skatinti ir skirti apdovanojimus, reikėtų stebėti, ar išorinė motyvacija už tam tikrą elgesį ar veiklas, netrunka per ilgai. Jei ji trunka nuolat, kelis mėnesius ir vaikas tai daro tik dėl šios motyvacijos, vadinasi kažkas negerai su ta veikla, su užduoties pateikimu, reikėtų galvoti, kaip tą pakeisti, galbūt palengvinti, pateikti kitu būdu, kad ir pati veikla, o ne tik apdovanojimas, teiktų geras emocijas. Kai jau veikla įra įvykdyta ir vaikas apdovanotas, svarbiausias aspektas – aptarti ir tai įprasminti vaikui. Vaikas kažką padarė, gavo kokį nors apdovanojimą, tarkim, filmuką ar kakavos, ir mes galime tiesiog jam užakcentuoti, kaip buvo smagu, kokios geros nuotaikos visi buvo ir kaip visiems gera. Mes įprasminame emociją. Tuomet emocija lieka, o mums paskatinimo nebereikia. Tad išorinės motyvacijos tikslas yra susieti, suasocijuoti, leisti vaikui išjudėti ir tuomet auginti vaiko vidinę motyvaciją.

Dar žiūrėkite: