Nors jau seniai užaugome, dažnai labai norėtume būti tais tikrais stipriais ir sveikais suaugusiaisiais, užuot vis dar jautęsi bejėgiais vaikais, nekontroliuojančiais savo gyvenimo. Tačiau kas yra ši sveiko suaugusiojo būsena? Kada ji mus aplanko? Kaip ji pasireiškia? Kuo ji mums naudinga? Ir kaip ją pasiekti? Psichologė Genovaitė Petronienė.
Sveiko suaugusiojo būsena – objektyvus ir logiškas žvilgsnis į save
Sveikas suaugusysis yra ta mūsų asmenybės dalis, kurioje mes esame patys geriausi, patys protingiausi ir galime geriausiu būdu priimti sprendimus. Tad iš pradžių siūlau atsiminti, kada jautėtės laisvi ir tuo pačiu stiprūs ir saugūs. Pagalvokite. Nes dažnai, kai žmonės tai prisimena, jie atsimena, kai jautėsi saugiai, bet tuo metu jie tarsi nėra stiprūs. O sveiko suaugusiojo būsena yra tuomet, kai jautiesi saugiai ir taip pat jautiesi stiprus.
Kai esame sveiko suaugusiojo būsenoje, esame ne kaip Buda, bet kaip koks kapitonas, kuris protingu, objektyviu žvilgsniu žvelgia į kitas savo nuotaikas, kitas savo asmenybės dalis. Taip galime tiesti tiltą tarp savęs ir situacijos. Suprantame, ką daryti, kad toje situacijoje pasielgtume taip, kaip mūsų poreikiams yra geriausia. Arba ką daryti, kad ir mano poreikiai būtų patenkinti, tačiau ir kitas žmogus būtų patenkintas. Tai – tokia rami reakcija į savo problemas.
Motyvuoti, o ne kritikuoti
Tuomet žmogus gali būti stabilus, apsiginantis, ir, svarbiausia, kad sveiko suaugusiojo būsena skiriasi nuo vidinio kritiko būsenos. Būdami šioje būsenoje mes save motyvuojame, o ne kritikuojame. Mes mokomės iš klaidų ir save motyvuojame. Tai tarsi sklendimas tarp visų savo nuotaikų. Tuo metu esame labai logiški, tačiau tuo pačiu galime jausti ir savo jausmus, galime pasirūpinti savo vaikiškomis dalimis, galime apriboti savo impulsyvumą, jei esame linkę kažko nedaryti ar susinervinti.
Aišku, reikėtų apibrėžti, kada mums dažniausiai įsijungia šį sveiko suaugusiojo būsena. Pavyzdžiui, kai pasikalbame su protingu žmogumi. Arba kai imamės atsakomybės – imame ir padarome tai, ką planavome patys. Arba imame ir ką nors pataisome, kažkam kažką paaiškiname. Žinoma, galime atsiminti, kada taip jautėmės, o galime atsiminti ir kokį nors herojų, kuris mūsų akimis irgi yra sveikas, stiprus ir suaugęs.
Verta atsiminti
Tačiau geriausia šią būseną atsiminti tada, kai susitvarkėme su sunkiais jausmais. Atsiminkite tą momentą ir tai, ką padarėte, kad susitvarkytumėte. Tuomet net ant kėdės galime atsisėsti taip tarsi būtume stiprūs ir suaugę. O galime sėdėti sugniužę kaip vaikai arba susitraukę nuo vidinio kritiko priekaištų. Kartais net verta sau pasakyti, jog imsite ir apsimesite, jog esate sveikas ir suaugęs, ir pagalvokite, kokia išeitis tuo metu jums pasirodytų tinkama iš situacijos, kurioje dabar esate. Arba ką patartumėte kitam žmogui, atsidūrusiam jūsų vietoje. Kai galvojame apie kitą žmogų, ne apie save, vėl pereiname į sveiko suaugusiojo būseną.
