Žema savivertė ir ligos. Kaip tai susiję ir kaip tai spręsti?

Aprašymas

Ar pažįstate žmonių, kurie visą laiką serga prieš svarbų įvykį, susitikimą ar pranešimą? O gal taip nutinka jums? Kai tik artėja svarbi diena jums staiga pakyla temperatūra, peršalate, ar tiesiog silpnai jaučiatės. Gali būti, kad to priežastys slypi jūsų viduje.

Visos mūsų vidinės būsenos, ypač tos, kurios susijusios su bet kokiais savęs apribojimais, nepasitikėjimu, daro įtaką mūsų sveikatai.

Savivertės poveikį sveikatai galima suskirstyti į dvi grupes: procesus, susijusius su elgesiu, ir procesus, susijusius su nesaugaus, nepasitikinčio savimi žmogaus emociniu fonu.

Pavyzdžiui, jei žmogus nėra pasirengęs situacijai, kurioje gali padaryti klaidą, arba nėra pasirengęs kritikai – jis ne tik nėra emociškai tikras savimi, bet netiki ir savo fizinėmis jėgomis.

Jei nėra tikrumo, kad „aš pasieksiu“, „aš galiu“, žmonės dažnai suteikia galimybę priimti sprendimą kitam asmeniui, dažniau klausia kito nuomonės arba apskritai nepriima jokių sprendimų. Tokiu būdu jie tolsta nuo situacijos tikėdamiesi, kad problema „savaime išsispręs“. Tačiau svarbu suprasti, kad sprendimas niekada nėra priimamas savaime – jį visada priima kažkas.

Tarp šių procesų ir sveikatos galima nubrėžti paralelę. Asmuo, kuris atsisako savarankiškai priimti sprendimus, tai yra, iš tikrųjų, atsisako prisiimti atsakomybę, pradeda mažiau rūpintis savo sveikata ir paprastai pradeda rūpintis savimi tik tada, kai jau tikrai pasijaučia blogai.

Ir svarbiausia, kai liga turi psichologinį pagrindą, ją gydyti yra sunkiau. Yra situacijų, kai po svarbaus įvykio, kurį žmogus vis tiek praleidžia dėl ligos, pati liga stebuklingai išnyksta. Arba atvirkščiai – gydymas užsitęsia kelis mėnesius.

Tad labai svarbu ne tik gydyti kylančias ligas, bet ir suprasti, kodėl jomis susergame. Apie tai šiame Rasos Mažionienės seminarų cikle.