Gyvename patogiai, bet vis daugiau žmonių jaučiasi pavargę, neramūs, su sutrikusiu virškinimu – ir dažnai ieško greito sprendimo tabletėse ar papilduose. Šiame epizode su mitybos eksperte Gintare Jonaityte kalbamės apie kitą kryptį – pradėti nuo „kodėl“ ir nuo paprastų kasdienių pasirinkimų, kurie grąžina energiją ir stabilumą. Nuo žalialapių, obuolių ar balto sūrio iki kraujo tyrimų, dehidratacijos, pilvo pūtimo ir emocijų. O pabaigoje: 3 konkretūs dalykai, kuriuos galima padaryti dar šį vakarą.
Jūs grįžtate vakare namo, atidarote šaldytuvą – kas jame pas jus paprastai būna?
Na, numeris vienas beveik visada, kokie 70 procentų, yra žalialapės salotos. Žalialapėmis mes vadiname tas salotas, kurios turi žalią dalį virš šaknų. Gali būti bet kas: sultenė, gražgarstė, morkų lapai, braškių lapai. Dabar sezonas artėja, gali būti įvairiausia, kas turi žalią.
Braškių lapas yra kaip salota?
Beje, jeigu taip žiūrėti giliau, tai vitamino C du kartus daugiau negu pačiose braškėse yra būtent jų lapuose. Taip pat ir morkų. Morkų, kaip žinoma, vitaminas A ir E, bet šių vitaminų proporcijos pasiskirsto tolygiau tiek lapuose, tiek pačiose morkose. Bet kas svarbu, kad lapuose, žaliuose lapuose, žalialapėse salotose, yra labai daug detoksikuojančių, valančių mūsų organizmo elementų. Tai yra chlorofilas – visiems turbūt dažnai sutinkamas, matomas ir girdimas žodis. Tai yra mikroelementas, labai panašus į mūsų geležį, esančią mūsų kūne – hemoglobinas irgi sudarytas iš geležies. Tai labai svarbu jų gauti pakankamai, kad mes turėtume daug energijos nuveikti kasdieninius ir net sporto reikalus.
Bet salota – joje kalorijų nėra labai daug. Vis tiek turbūt reikia kalorijų, ar ne?
Esu prieš dietas. Pati kaip specialistė ir bendraudama su savo pacientais, klientais, niekada nerekomenduoju dietos kaip tokios. Yra korekcijos viso to, kas vyksta su organizmu. Labai svarbu atsižvelgti į individualų požiūrį, bet pagrindas turi būti: mes turime pakankamai gerti, turime pakankamai gauti mineralų ir mikroelementų. Aš turiu omeny ir angliavandenių, ir baltymų, ir riebalų. Vienas stato, kitas suteikia energijos, trečias uždegiminius procesus mažina. Jeigu kažko atsisakome – nežinau, tam tikros mitybos rūšies, ar esame žaliavalgiai, veganai, vegetarai – aš nesu prieš kryptis ar už jas. Aš esu už subalansuotą gyvenimo būdą, bet kiekvienas jį pasirenka pats ar pati.
Ką dar girdžiu – jūsų šaldytuve turėtų būti ne tik daržovių?
Iš tikrųjų labai dažnas dalykas, kad turiu visą laiką pintinę. Net jeigu dar neateinu iki šaldytuvo. Man turbūt svarbiausias vaisius gyvenime yra obuolys. Gal kažkam naivu, keista atrodys, bet obuolys. Kodėl? Lietuvoje priskaičiuojama virš 150 obuolių rūšių. Kiekvienas turi savo skonį, poskonį, tekstūrą. Vieni skirti uogienėms gaminti, kiti valgyti, kiti sultims spausti. Mes jau prisirenkame labai daug skonių ir tekstūrų. Kitas dalykas, labiau ne mūsų vaisius, yra bananas. Bananas – kalis, magnis. Kas nemiega naktimis, bananas prieš naktį labai gerai. Tik svarbu nemaišyti jo su tokiais gyvulinės kilmės produktais, pavyzdžiui, karvės pienu – nelabai draugauja. Reikėtų pasižiūrėti.
O jeigu einant į šaldytuvą, tai aišku, yra įvairių sūrių. Aš mėgstu, pavyzdžiui, tai, ką girdžiu iš savo pacientų ir klientų, kad baltas sūris yra nevalgomas. Galiu gal labiau pradžiuginti: tas lietuviškas, žinot, koks būna. Jeigu jis dar saldaus pieno, net būna toks užrašas, tai labai skanus sūris. Jį galima ne tik vieną valgyti, bet galime kepti su įvairiomis prieskoninėmis žolelėmis: rozmarinais, petražolėmis, krapais ir kitom. Galima apkepti. Galima ant kepimo popieriaus šiek tiek apšlakstyti natūraliu alyvuogių aliejumi ir tiesiog pakepti – jis bus labiau apskrudęs ir labai skanu į salotas. Salotos gali būti įvairios, gali būti ir gumbinės – pavyzdžiui, morkos, burokėlis. Sūrio ir jeigu nori stipriau, galbūt kiaušinis, gali būti kažkoks žuvies gabaliukas. Čia vakarienei ir man pilnai to užtenka.
O kam taip daryti? Dėl savijautos? Kodėl?
Mano vienas iš svarbiausių gyvenime klausimų yra „kodėl“. Ne todėl, kad aš darau dėl darymo. Kodėl aš tai darau. Labai gerai pagavote mintį. Gal ir jūsų gyvenime „kodėl“ yra svarbus. Manau, kiekvienas turėtų paklausti, kaip gyvena ir kodėl taip gyvena. Ar dėl to, kad taip daug kur parašyta, arba reikia vadovautis kažkokiomis dietos taisyklėmis. Aš visą laiką sau uždaviau klausimą. Kiek pamenu, mama sakė, kiek pati prisimenu, aš nuo mažumės esu energinga. Jeigu pavargstu – natūralu, žmogus pavargsta nuo įvairių gyvenimo aplinkybių: darbo, poilsio trūkumo, perdegimo, viską esu patyrusi. Bet visą laiką klausdavau: kodėl aš noriu taip gyventi? Dėl to, kad aš noriu atsikelti ryte ne tik kad nejaučiant skausmo. Dažnas traktuoja gerą sveikatą kaip „kai man nieko neskauda“. Anaiptol – tai nėra apie tai. Tai yra daugiau apie fizinę būklę: kad aš galiu nueiti, galiu lipti laiptais neuždususi. Galiu atlikti tam tikrus pratimus, kurie man svarbūs. Esu šokėja.
Jeigu žmogus valgo dešras ir sunkiai lipa laiptais, tai čia apsinuodijo?
Žiūrint, kokia ta dešra. Yra svarbus vienas aspektas: jeigu žmogus pavalgo ir jaučiasi, kad gali dar pusantro, du kartus nuveikti, kiek nuveikė iki tol, arba laukia jo kažkokie planai, netgi fizinis krūvis, ėjimas. Svarbu atsižvelgti į kiekvieno žmogaus tipą. Vienas labiau šokėjas, kitas nemėgsta ir negali daryti sunkių kardio pratimų. Prisitaikome pagal gyvenimo būdą, pagal savo tipą. Ir nepamiršti noro, nes motyvacija daryti kažką dėl savęs dažnai, kaip naujų metų pažadai, ateina, praeina du mėnesiai ir dingsta.
O psichinė sveikata?
O psichinė sveikata yra tiesiogiai susijusi su mūsų maistu.
Vis atranda daugiau įrodymų, kad bakterijos žarnyne labai svarbios.
Galima serotoniną. Mūsų malonumo ir atsipalaidavimo hormonas turi būti organizme. Tai labai svarbu. Ir dar, žinote, smegenys labai išmokusios veiksmus, kad ,,man tada padėjo”. Suvalgiau saldainį, nes tai yra gryna energija.
Bendraudama su pacientais ir klientais visą laiką sakau: pirmas dalykas yra kraujo tyrimai. Kas liečia ir papildų naudojimą, ir apskritai pasižiūrėjimą į savo organizmą iš vidaus – daugelis labai bijo, o kaip tik nereikėtų bijoti. Prevenciškai save apsaugoti nuo to, kas gali ateiti: nuo to, kuo tu gyveni, ką valgai, koks tavo yra fizinis krūvis, kokia tavo emocinė sveikata. Ypatingai gyvenant tokiu sparčiu laikotarpiu: visur skubėti, daug ką padaryti, lygintis su kitais. Man tai prarado prasmę, žinokit, kokius paskutinius trejus metus. Ir ateina tas „stop“. Kada ateina „stop“, dažniausiai organizmas siunčia signalus. Viena kategorija žmonių juos atpažįsta: skausmas, simptomai, negerumai.
O gyvenimo signalai. Ko nors labai norisi – vaisiaus, sulčių, kažko saldaus. Ar tai ir yra signalas?
Žmonės ateina ir klausia: aš labai noriu „Raffaello“, ką daryti? Bet iš esmės skrandis neprašo dažniausiai to, kas jam nereikalinga. Dažniausiai prašo mūsų smegenys, kurios yra išmokusios veiksmo, kad man tas saldainis, „Raffaello“, gabaliukas šokolado. Šokoladas nėra taip blogai, jeigu kakavos virš 80 procentų, bet apskritai perdirbto maisto dažniausiai prašo tada, kada negauna tikro paprasto maisto: kompleksinių angliavandenių, baltymų, riebalų. Dar kartą pakartosiu – riebalų. Sveikieji riebalai būtini: statybinė medžiaga, apsauga, hormoninė veikla, ypatingai moterims. Tik teisingai juos vartokite. Tie signalai siunčiami – viena kategorija žmonių juos atpažįsta ir kažką daro, o kiti nesureikšmina. Nerimas, stresas, energijos nebuvimas – dažnas sako, tai mano gyvenimo dalis, tai normalu. Bet pradeda sureikšminti visiškai nereikšmingus dalykus.
Bet emocinė sveikata tuomet kaip signalas?
Emocinė sveikata jau yra pasekmė. Signalas buvo anksčiau.
Jei tuomet nerimas yra pasekmė. Tai koks tada signalas, kad organizmas šaukiasi pagalbos?
Dažniausiai tokie signalai, kurių žmonės nesureikšmina, galvoja: čia tiesiog kažką užvalgiau ir atsitiko. Man tai pilvo pūtimas. Žmogus sako: suvalgiau rauginto agurko, avinžirnių. Deja, neturėtų taip būti. Ankštinės kultūros turi elementų, kur sunkiau virškinasi pats baltymas, bet jeigu tvarkingas skrandis, jis suvirškina iki mikrodalelių tą baltymą. Baltymas yra stambi molekulė, ją reikia suvirškinti iki mikro. Jeigu nesuvirškina, lieka, tada pučia pilvą, formuojasi dujos ir žmogus nesijaučia gerai po maisto.
Svarbu prie tokių patiekalų valgyti tai, kas padeda skaidyti: raugintos daržovės arba prieskoniai, kaip kardamonas, gvazdikėliai ir panašiai, kas labai gerai skaido.
Jeigu jau ir taip neskaido, tai kam valgyti?
Bet patinka žmonėms jaustis sočiai. Aš stebiu – ir kavinėse, ir atostogose, kai „viskas įskaičiuota“. Prisikrauna tiek, kad net atsipjauti negali. Neseniai grįžau iš Japonijos – ten svarbu palikti, tai yra įvertinimas, kad tu mėgaujiesi po kąsnelį.
Grįžtant prie Lietuvos: pilvo pūtimas yra vienas signalų. Kitas – reguliarus energijos netekimas. Žmogus sako: pavalgiau, jaučiuosi ok, einu dirbu, kuriu, darau, bet energija greitai dingsta.
Dingsta ne iš karto pavalgius? Žmogus pavalgo ir jam nepasikrauna baterija?
Gauna kažkiek iš maisto, tai natūralu, nes virškiname. Išsiskiria energija per gliukozę kraujyje. Bet kodėl taip atsitinka. Turiu pacientą: ryte beveik nieko nevalgiau – bananas, kavos puodelis, du košės šaukštai. Einam į darbą. Darbe Janina davė gabalėlį torto, suvalgė. Ateina pietūs – nebenoriu. O paskui arčiau keturių: nori torto, saldainių, traukia iš stalčiaus, atnešė klientai. Kas vyksta…
Aš neskaičiuoju kalorijų, žiūriu, kiek žmogus gauna angliavandenių, baltymų, riebalų, ir kaip dirba virškinimo sistema. Tu gali valgyti ekologiškai, švariai, bet jeigu virškinimo sistema sako „ne“, tada reikia žiūrėti.
O čia genetika?
Nebūtinai. Dažniausiai tai fermentai, kurie išsiderina laikui bėgant. Žmogus darė tą patį dešimt metų: dažnai valgė perdirbtą maistą, užkandžiavo angliavandeniais – bandelė, šokoladas. Jis turi riebalų, žmogus tarsi pasisotina. Angliavandenis virsta gliukoze, ji cirkuliuoja kraujyje, bet greitai pasibaigia ir vėl reikia daugiau, kad energiją atstatytų. Aš žmonėms brėžiu xy ašį: energija nulis, parūkė cigaretę, užvalgė šokoladuką ar torto gabaliuką – energija kyla, insulinas mažina gliukozę, kasa dirba. Pakilom, sakom, plius dešimt. Po valandos baigiasi energija, tada krenta. Tam, kad vėl pakilti iki plius dešimt, reikia iš minus dešimt pasiekti nulį ir tada vėl iki dešimt. Dvigubai. Ir kiekvieną kartą tie šuoliai yra nepalankūs emocijoms, savijautai.
Energetiniai šuoliai išderina. Skrandis nebežino, ką daryti: ar jam išsiskirti seiles, ar virškinti sudėtingus elementus. Vieni fermentai aktyvuojasi virškinant paprastus angliavandenius iš vaisių, uogų, kiti – virškinti baltymus. Viskas susimaišo: energija pakyla, tada jo vėl nėra, vėl pakyla, vėl leidžiasi, o paprasto maisto, kuris pamaitintų ląstelę – jo nėra.
Jeigu esi pripratęs užkandžiauti – valgyt lašinius, tuomet pereiti prie salotos sunku?
Kodėl reikia pereiti. Galima kartu valgyti.
Gerai, blogas pavyzdys. Jeigu – čipsus valgau. Kaip pereiti prie salotų?
Pirmiausia – nieko nedraudžiu. Pirmiausia žmogus turi suvokti, kas jo lėkštėje kasdien. Būna, sako: nieko blogo nevalgau, tik kartais čipsiukų, kartais ledų. Nieko tokio, bet kiek dažnai tu tą darai? Žmogus keičiasi tada, kada suvokia, bet jam pačiam turi ateiti. Tu duodi įrankius, pvz: fiksuok savijautą. Ir ką dažnai pastebiu – užfiksuoja tą gerą savijautą ir sako: aš taip noriu jaustis kasdien. Aš nesakau, ką daryti. Jis man atsako, ką daryti, jis ir pasirenka.
Tie, kurie sako: man pilvas išpūstas, normaliai, aš einu, judu. Bet praeina metai, du, trys, keturi – tada atsiranda kitos problemos: kasa, kepenys, inkstai. Tada jau nebeužtenka natūralaus atstatymo maistu, emocijų reguliavimo, fizinių krūvių. Tada reikia gydymo. Gydymas yra taisymas, kas sugadinta.
Kaip jūs pervedate nuo hamburgerio į salotą?
Hamburgerį palieku. Žmogus pripratęs prie formos: bandelė, tas „trykštantis“ dalykas. Tai įprotis. Jis nesusiformavo per vieną dieną. Reikia laiko. Mes negalime pakeisti čia ir dabar. Pirmiausia žmogus turi norėti suprasti ir norėti. Antras dalykas – kasdien ką nors mažo padaryti. Pavyzdžiui, išgerti nors pusę stiklinės vandens. Ar žinote faktą: Lietuvoje apie 75 procentai žmonių yra dehidratacijos būsenoje. Nepakankamai geria vandens. Nejaučia troškulio, bet ir neturi jo jausti. Turite gerti anksčiau. Organizmas nepadrėkintas normaliai.
Kodėl organizmas turėtų signalizuoti?
Troškulys jau yra pasekmė. Dėl dehidratacijos dažnai atsitinka migrena, galvos skausmas. Pagrindinė priežastis – vandens trūkumas. O žmonės geria tabletes, padeda trumpam. Bet realiai reikia išgerti pakankamai vandens. Kai trūksta vandens – žemas spaudimas. Migrena – kraujagyslės susitraukia, nes nepakankamai vandens. Su vandeniu ateina mikro ir makro mineralinės medžiagos. Kraujas per tirštas, cholesterolio daugiau, kraujagyslėse nusėda, kraujas neprateka, kraujospūdis, tada žmogus blogai jaučiasi.
Tai pradedame nuo pusės stiklinės vandens? Arba būna turi gertuves ir nešiojasi?
Reikia turėti įprotį ir realiai išgerti. Aš laikausi metodo: reikia drėkinti organizmą nuolatos. Nereikia prisigerti vienu ypu, nes apsunkina inkstus. Žmonės ateina ir sako: aš pastorėjau. Tada paimi, su ranka šiek tiek per odą spusteli, ji greitai atsileidžia, lieka balta dėmė. Tai reiškia, kad po oda labai daug vandens. Sako: aš mėgėjas išgerti vienu ypu. Tai naudinga, kai tu išnaudoji tą vandenį, pvz.: sporto metu. O jeigu kaupiasi – vokai ar paakiai tinsta, veidas paburkęs, atsikelia nerangus. Tai ne priaugo svorio, o inkstai nesugebėjo pašalinti.
Kalbėkime apie lietuvišką virtuvę: cepelinai, dešra, rauginti kopūstai, silkė, bulvės su lupena. Kuo Lietuva teisi?
Aš labai džiaugiuosi, kad gyvenu Lietuvoje. Esu gyvenusi ir ne Lietuvoje. Stebiuosi tais, kurie sako, kad Lietuvoje nėra ką valgyti, tas pats per tą patšį. Kaip tik sakau: Lietuva gausi. Teko gyventi Amerikoje ir jie patys sakė: džiaukitės, kad gyvenate tokioje šalyje, kaip Lietuva. Lietuva turi viską: žalumynus, uogas, vaisius, ankštinius, šakniavaisius. Ir turi kiekvieno sezono metu ką pasiūlyti.
Bulvės su lupena – aišku, kad gerai. Jeigu dar šiek tiek kanapių, šiek tiek druskytės, ne per daug. Aišku, neviršyti 2 gramų. Tai labai gerai. Ir lašiniai šalia. Aš pati kartais suvalgau. Lašiniai yra labai geras riebalas, jeigu kažką kepate. Aš keptuvėje nenaudoju tam tikrų aliejų. Nes kai kepiname ilgai, tai, ką kepiname, virsta degėsiais. Plika akimi nepastebima, bet suvalgome ir galime iššaukti degeneracines ligas: diabetą, vėžį. Ląsteles visi turime, tik vieni gyvenimo būdu jas augina ir skatina atsiverti, kiti ne.
Cepelinai, vytinta dešra – karts nuo karto, kodėl gi ne. Jeigu kokybiška mėsa. Kiaulienos mažiau valgau ne dėl įsitikinimų, o pagal savijautą. Man nuo vaikystės svarbu, kaip jaučiamės. Kaip jaučiuosi – tiek galiu nuveikti. Noriu atsikelti ir jaustis gerai – renkuosi produktus, kurie sveikatą stiprina.
Bet cepelinas atrodo sunkus?
Vokiečiai, kiek teko sutikti, yra už tokį maistą, jų kultūra panaši. Jeigu suvalgome vieną cepeliną ar du, bet daugiau pajudame, prieš tai išgeriame daugiau stiklinių vandens, suvalgome raugintų kopūstų, kurie padeda virškinti, tai viskas ok. Nėra taip, kad visiškai negalima. Kaip tik tada norėsime labiau. Ir tada vietoj to prisivalgysime saldumynų.
Bet ar yra kas nors, ko negalima? Jūs sakote, kad viskas galima.
Iš patirties pasakysiu. Jau apie 15 metų nevartoju alkoholio. Tai turi įtakos mano sveikatai. Alkoholio reikėtų atsisakyti – numeris vienas. Antras dalykas – perdirbtas maistas. Ir perkeptas, bet kokia forma. Paruoštukai, gruzdintuvės ir panašiai. Skirti daugiau laiko gamybai, bet ne priverstinai, o iš noro.
Aš darau sveiko maisto dirbtuves vaikams ir suaugusiems, šeimoms. Maistas virtuvėje sujungia: vienas nupirko produktus, kitas nuplovė, supjaustė, gamino. Lietuvoje auginami dalykai mums būtini. Paprastai galime daug pasigaminti, tik reikia naudoti ir neieškoti sudėtingų dalykų. Ką vietoj ingredientų daryti – pažiūrėti, kuo pakeisti. Viskas paprasčiau, lengviau, neapsikrauti.
Kaip padartyti, kad maitinimasis netaptų dar vienu streso šaltiniu?
Taip. Žmonės to nedaro, nes jiems per sunku, bet „per sunku“ jie patys susikuria. „Reikia nuvažiuoti į turgų“. Tu gali nuvažiuoti šeštadienį ir nusipirkti. Ir iš turgaus, ir iš parduotuvės ko trūksta. Man tai nėra sunkumas, nes aš žinau savo „kodėl“. Man patinka gerai jaustis, gerai atrodyti, man patinka pagyros iš kitų žmonių. Aš tuo gyvenu, ne tik specialistė, bet ir pati tuo gyvenu. Esu perėjusi visas mitybos kryptis ir žinau, kaip būna. Jeigu galime natūraliai save maitinti tais produktais, kurie auga mūsų žemėje, juos apdoroti paprastai, tai padeda.
Ar sezoniškumas svarbu? Ar geriau gyventi pagal sezoną?
Sezoniškumas svarbu. Ne kaip dieta, bet kodėl nepasinaudojus tuo, kas auga. Miško žolės, kiaulpienės, lapeliai. Tik reikia žinoti, kiek suvalgyti. Gali apsinuodyti, jeigu padaugini. Kartais laisvai pasakojama: suvalgykite keturis, penkis kiaulpienių lapus. Bet tai kartumynas. Kartumynas mums būtinas, daugiau skonio – daugiau receptorių, virškinimo fermentai geriau suveikia. Bet jeigu suvalgysime per daug kiaulpienių, kepenys gali sustreikuoti, nes reikia perdirbti. Kartumynas sukelia tulžį, pajudina riebalus. Visur yra normos. Reikia supažindinti.
Bet grįžti prie natūralaus, paprasto maisto yra svarbu. Tai neapsunkina kasdienybės, o tai padeda. Elementariai – sriuba. Paklausti savęs ar suvalgiau šiandien.
Bet yra daug nuomonių dėl sriubos – kad praskiedžia skrandžio rūgštis.
Gal turite omeny, kad vanduo geriamas su maistu praskiedžia. Bet sriuboje yra sultinys, maistingos medžiagos. Jeigu verdame kauliuką, arba vegetarai – daržovių sultinį. Tai labai gerai virškinimo traktui, virškinimo pagerinimui, pūtimo mažinimui, nestovėjimo skrandžiui. Geriau sriubos dubenėlis, negu hamburgeris.
Ar reikia dėl prieskonių pamesti galvą? Kardamonas, cinamonas, imbieras, krienai, garstyčios.
Dažnas nevartoja, pamirštame. Dažniausiai imbierą pasiimame, kai sunegaluojame, bet nevartojame virškinimui gerinti. O tai puikus dalykas. Lietuviški krienai – kaip atmaina imbiero. Per Kaziuko mugę nusipirkau naujieną: krienai lazdelėmis. Krienų šaknys, stiebeliai, galima dėti ant mėsos, salotų, ankštinių, su žuvimi. Virškinimas pagerėja kelis kartus. Mes tiesiog pamiršę.
Cinamonas, kardamonas ir kiti prieskoniai veikia priešuždegimiškai. Jeigu valgome daug cukraus, esame nuolatiniame uždegime, nes gliukozė cirkuliuoja kraujyje. Dalį panaudojame ląstelėms, dalis stovi ir virsta riebalais. Tam, kad sumažintume uždegimą, reikia vartoti produktus, kurie tai daro. Tai šie prieskoniai labai gerai. Galima cinamoninę arbatą, karštą vandenį su cinamonu, šiek tiek medaus, augalinį gėrimą, karvės pieną – cinamoninę latte. Su klevų sirupu, medumi.
Beje, šitie prieskoniai – kardamonas, grazvikėliai ir cinamonas – auga ir Lietuvoje. Ta trijulė labai naudinga. Jie iš Azijos: ten daug gatvės maisto, „nešvaraus“ maisto, reikėjo kažko, kas dezinfekuotų. O mes atsinešėme tai į Lietuvą.
Jeigu ne cukrus – ką dėti į lėkštę, kad pagerėtų nuotaika?
Pirmiausia reikėtų atsigerti vandens. Kad nesuvalgytume to, ko nereikia, arba nesuvalgytume per daug. Persivalgymas blogina nuotaiką. Kai reikia daug virškinti, norime nejudėti, pagulėti, neatlikti labai daug veiksmų. Tai nereiškia, kad lėkštėje turi būti gurmaniškai – vienas gabaliukas, bet normaliai pavalgyti. Svarbiausia – nepersivalgyti.
Mūsų akys daug nori. Man, pavyzdžiui, nėra poreikio saldumynams, kodėl: tie, kuriems didelis poreikis, negauna normalių kompleksinių angliavandenių, sveikų baltymų, riebalų. Jie gauna vien angliavandenį ir nuolatos ryja, ir vis neužtenka.
Tai svarbiausia: vanduo, nepersivalgyti, valgyti lėtai, pasimėgauti maistu ir pjaustant ir įdedant – ir įprotis čia svarbus.
Ką reikia padaryti šiandien vakare, kad pasimėgautų maistu klausytojas?
Pirmiausia – įsidėti į lėkštę kažką gyvo. Nebūtinai neapdoroto, bet gyvo: žalialapių salotų, kažką, kas nėra perdirbta. Gyvo maisto.
Antras dalykas – prieš valgį išgerti vieną stiklinę vandens. Jeigu nepatinka, galima įberti spanguolių, apelsino, citrinos, šiek tiek imbiero. Tai paskatins virškinimą ir pašalins, kas nereikalinga.
Trečias dalykas – suvalgyti vakarienę ramiai. Be telefono, be ekrano. Su šeima, su draugu, su savimi. Pajusite skonį burnoje, pajusite tą žalią lapiją, salotą, sumaišytą su skrudintomis sezamų sėklomis ir aliejaus šaukšteliu. Taip gerai, taip skanu. Man net seilės kaupiasi, aš noriu valgyti.
Jei po šio pokalbio atsidarę šaldytuvą ir pažvelgsite į jį kitu žvilgsniu – šis pokalbis bus savo darbą atlikęs.
Parengta pagal interviu mitybos eksperte Gintare Jonaityte. Laidą vedė Jonas Vitkauskas.
“Vakaro pokalbiai” šeštadieniais, 18 val. per Vilnius FM.
