Kokie ženklai rodo, kad esu priklausomas?

Priklausomybė klastinga, todėl ne visuomet galime pastebėti pirmuosius jos požymius, o akivaizdžiai matome tik tuomet, kai jau nebeįstengiame jai pasipriešinti. Vis dėlto, kaip atpažinti priklausomybę? Kaip išvengti rimtų jos padarinių? Kokie požymiai rodo, kad esu priklausomas? Ir kaip užkirsti tam kelią? Psichologė, psichoterapeutė ir supervizorė Raimonda Tomkevičienė.

Patys pirmiausi ženklai, kuriuos pastebėjus ar išgirdus jau reikėtų susirūpinti, manau, pirmiausia yra pats klausimas. Jei jums kilo klausimas, ar kartais aš ne per daug priklausomas? Ar ne per daug geriu? Kaip čia yra? Tokiu atveju, jau reikėtų susirūpinti. Tokie klausimai niekada nekyla šiaip sau ir tai jau yra ženklas. Šis ženklas tinka žmonėms, kurie patys geba atkreipti į save dėmesį. Tačiau tiems, kurie ne itin rūpinasi savimi, vienas pirmųjų ženklų yra jei kažkas iš šalies apie tai užsiminė.

Sakydama “užsiminė”, turiu galvoje užsiminė nebūtinai žodžiais. Nebūtinai pasakė, jog mato problemą, nes paprastai draugai ar kolegos tiesiai įvardija tik tuomet, kai jau mato rimtą problemą. Tokie požymiai gali būti įtartini žvilgsniai, nenoras kviesti į vakarėlius ar pasibuvimus kartu, stengimasis anksčiau išeiti iš vakarėlio ir nebaigti vakaro kartu ir panašiai. Taip pat visi, net ir patys mažiausi, signalai iš šeimos narių – žmonų, vyrų, vaikų, giminaičių. Bet koks pasitenkinimo signalas jau yra rimtas ženklas. Tai – nebūtinai ženklas jau reiškiantis priklausomybę, tačiau tai signalas pagalvoti, kas vyksta konkrečioje situacijoje. Turime tradiciją, nežinau, kiek ji lietuviška, kiek apskritai žmogiška, tai yra išsakyti nemalonius ar nepatinkančius dalykus priekaištų forma. Žinoma, tai niekaip nepadeda girdėti ir netgi skatina konfliktą ir ginybines reakcijas. Tačiau bet kokios užuominos ar nepasitenkinimas yra rimtas ir pats pirmasis ženklas, kad galiu būti priklausomas.

Dar žiūrėkite: