Kodėl nuolat atidėliojame darbus?

Dauguma žmonių neįsivaizduoja, kas laukia ateityje. Tai leidžia nesirūpinti dabartimi ir atidėti darbus rytdienai. Be to, viskas, ką mes darome, darome ne šiaip sau. Labai svarbu turėti realistinį vaizdą, kokią kainą turėsime sumokėti už pažadų sau įvykdymą. Tačiau kodėl atidėliojame darbus? Psichologė Genovaitė  Petronienė.

Kodėl atidėliojame darbus?

Yra masė priežasčių. Visų pirma – tai žmonės nelabai įsivaizduoja, kas jų laukia ateityje. Mokslininkai atliko tyrimus, kurie kompiuteriniu būdu suformuoja avatarą su to paties žmogaus pasendintu veidu ir žmogus su tuo avataru galėjo pasikalbėti. Paklausti, kaip jis gyvena, kas jo draugai, kokia sveikata, kiek jis turi pinigų ir panašiai. Ir kai tie avatarai pasakydavo, tarkime, kaip jie prastai gyvena, nes jie buvo stipriai pasendinti, pasirodė, kad tiriamuosius tai labai paskatino pasiruošti ateičiai. Pasiruošti tam, kad po 10 metų gali būti daug blogiau, jei jie nesirūpins ateitimi dabar.

Taigi čia labai svarbu, kad žmogus nebūtų per daug pesimistiškas. Kai žmogus galvoja, jog viską spės ir padarys rytoj, ypač tai būdinga jauniems žmonėms, paprastai “rytoj” arba būni toks pat pavargęs ar užimtas, kaip šiandien, ir niekas nebūna kitaip. Taigi ateities nematymas būtų vienas momentas.

Svarbu suprasti kainą

Kitas momentas, kodėl atidėliojame – nenorėjimas mokėti kainos. Įsivaizduokime, jog žmogus prie viso savo turimo gyvenimo dar turi pridėti sportą. Tai reiškia pridėti 6 valandas per savaitę. Iš kur jas paimti? Jei pridėsime 6 valandas sporto, vadinasi, turime 6 valandas kažką nustoti daryti. Pavyzdžiui, pradėsiu sportuoti, bet mažiau bendrausiu su savo vaikais ir žmona, turėdamas omenyje, kad jie už tai mane mažiau mėgs. Tad jei tokiu būdu nusprendžiu kažką daryti, tikrai padarysiu.

Tačiau jei nusprendžiu tiesiog iš kažkur ištraukti laiko… jei pradėsiu sportuoti, nepamiegosiu, jei nepamiegosiu… ir taip toliau. Žodžiu, visa, ką darome, darome ne šiaip sau. Darome tai dėl to, kad mums tai reikia daryti. Jei grįžome iš darbo ir nesimokome kokios nors anglų ar ispanų kalbos, o žiūrime serialą, vadinasi mums reikia jį žiūrėti. Tai reiškia, kad esame pavargę, mums reikia atsigauti, atsipalaiduoti, ir jei tą mokymąsi pridėsime, greičiausiai visa sistema sugrius ir bus blogiau.

Realistinis vaizdas

Taigi labai svarbu suprasti tą kainą, kurią ketiname mokėti, ir nesistengti jos kaip nors sumažinti ar ignoruoti. Turėti realistinį vaizdą. Kaip susidaryti realistinį vaizdą? Labai paprastai. Keletą kartų pabandyti ir įsivaizduoti, kad padarysite. Svarbu, kad žmogus pagalvotų, pasižiūrėtų ir įvertintų – kaip sekėsi tą savaitę padaryti.

Ir jei buvo nuspręsta pirmadienį padaryti, bet tą savaitę buvo padaryta tik vieną kartą, o ne kasdien, kaip buvo planuota, vadinasi kažkas iš tiesų kliudo ir tam reikia pasiruošti. Net pas krikščionis yra tokia samprata, jog jei ka-ko prašai Dievo, tai, būk geras, ir kažką aukok, prašyk ne už dyką. Aišku, krikščionybė – sudėtingesnis dalykas, bet jei norite ką nors įdėti ten, kur jau niekas nebeįtelpa, praplėsti parą iš 24 valandų į 26, turite atitinkamą rezultatą.

Dar žiūrėkite: