Kaip kritikuoti, kad būtų rezultatas?

Kartais gali atrodyti, jog kad ir kiek jiems sakome, darbuotojai vis tiek mūsų negirdi ir daro savaip. Nesvarbu, ar kalbėtume gražiai, ar imtume kritikuoti – rezultato nematyti. Tačiau kaip išeiti iš šios situacijos? Kaip kalbėti, kad darbuotojas išgirstų? Koks gali būti grįžtamasis ryšys? Ir kaip kritikuoti, kad būtų rezultatas? Vadovavimo konsultantas Saulius Jovaišas.

Kritikuoti ar teikti grįžtamąjį ryšį?

Visų pirma, kritikuoti – nėra blogas žodis, tačiau žmonės turi tiek daug su šiuo žodžiu susijusios negatyvios patirties, kad vis dėlto pakeiskime jį į politiškai korektišką “grįžtamąjį ryšį”.  Tai reiškia, visų pirma, ne kritikuokime, o teikime grįžtamąjį ryšį. Tačiau kaip jį teikti, kad jis veiktų?

Grįžtamasis ryšys turi du tikslus – arba pakeisti elgesį, arba įtvirtinti tą elgesį kaip tinkamą ir duodantį rezultatą. Grįžtamasis ryšys yra teigiamas ir neigiamas. Kad veiktų, teigiamas grįžtamasis ryšys turi būti labai konkretus ir konstruktyvus. Jis negali būti atsietas nuo faktų. Ką turiu galvoje? Jei žmogus kažką padarė gerai, mes sakome, ką konkrečiai jis padarė gerai, kad ir toliau darytų tai, ką gerai darė.

Teigiamas grįžtamasis ryšys

Tam, kad teigiamas grįžtamasis ryšys veiktų, darbuotojas turi pasitikėti vadovu ir tikėti juo kaip žmogumi. Jei darbuotojas abejoja vadovo nuoširdumu apskritai kasdienėje veikloje, jis, gavęs pakankamai gerą grįžtamąjį ryšį, ieškos, kas paslėpta po tuo grįžtamuoju ryšiu. Tad, matyt, pasitikėjimas čia yra svarbiau už bet ką kita. Jei norime, kad teigiamas grįžtamasis ryšys veiktų, jis taip pat turi būti reguliarus, tai yra duodamas nuolat. Jei grįžtamasis ryšys teikiamas tik kartas nuo karto, ypatingomis ir išskirtinėmis sąlygomis, jis tampa netikėtumu – nors ir maloniu, tačiau ne ilgam. Tačiau jei teigiamas grįžtamasis ryšys teikiamas reguliariai, žmonės supranta, kad tai yra vadybinis įrankis.

Neigiamas grįžtamasis ryšys

Kad veiktų neigiamas grįžtamasis ryšys, recipientas arba žmogus, kuriam teikiame neigiamąjį grįžtamąjį ryšį, turi būti saugus ir ramus. Dažniausiai neigiamą grįžtamąjį ryšį žmonės gauna tada, kai vadovas supykęs, jam trūko visi įmanomi svertai ir saitai ir jis tiesiog išsirėkė ant darbuotojo. Arba tą išsakė netinkama intonacija netinkamoje vietoje. Kas atsitinka? Darbuotojas išsigąsta, suakmenėja viduje ir realiai nieko negirdi. Tiesiog galvoja, kaip jam pabėgti iš situacijos, o ne apie tai, ką turėtų daryti kitaip. Vadinasi, pirmoji sąlyga – darbuotojas turi jaustis saugus, kai teikiame jam neigiamą grįžtamąjį ryšį.

Neigiamas grįžtamasis ryšys turėtų būti teikiamas individualiai, nedalyvaujant kitiems žmonėms. Gali būti neigiamas grįžtamasis ryšys ir dalyvaujant kitiems, tačiau tuomet turime koncentruotis į faktą, jog įvyko kažkas ne taip, o paskui jau dirbame su tuo, ką reikia padaryti, kad būtų kitaip. Dar vienas svarbus dalykas teikiant grįžtamąjį ryšį – jis taip pat turi būti teikiamas reguliariai. Jis negali priklausyti nuo vadovo nuotaikos. Įvyko kažkas blogo – kalbame apie tai. Paskutinis dalykas, kurį norėčiau pasakyti šioje vietoje yra tai, kad po neigiamo grįžtamojo ryšio turėtų atsirasti koks nors veiksmų planas – ką darysime toliau. Tuomet neigiamas grįžtamasis ryšys atlieka bausmės funkciją, tačiau tuo pačiu metu pereiname prie veiksmų plano, kai žmogus jau galvoja, ką darys kitaip, o ne kaip jam skauda arba kaip jį pažemino.

Dar žiūrėkite: