Trijų pokyčių vakaras. Kaip galime išreikšti emocijas?

Kiek kartų per dieną patiriate emocijas, kurių sukeltos reakcijos virsta automatine elgsena ar skubotu pasirinkimu? Kokia tokių klaidų kaina? Kaip pasikeistų jūsų gyvenimas, santykiai, veiklos efektyvumas, jeigu išmoktumėte reaguoti ne per emocijas? NORITE IŠMOKTI? Tuomet ši laida ir praktinis įgūdžių vakaras JUMS! Išmokite skaityti savo emocijas, kaip savo kelio ženklus, priimti ir išreikšti emocijas taip, kad jos negriautų jūsų ir aplinkinių. Emocinio intelekto lavinimo instruktorės Agnės Doveikaitės patarimai laidoje Trijų Pokyčių Vakaras su Dariumi Slavinsku.

Dideli dalykai prasideda nuo mažų

-Sveiki. Žmonės dažniausiai ypatingą dėmesį skiria dideliems, reikšmingiems įvykiams. O mažos smulkmenėlės ar niuansai jiems atrodo visiškai neįdomūs, jie jų nepastebi ir nemato. Tačiau jei iš tiesų pažiūrėtume, kas sukėlė tą didelį įvykį, iš kur tai atsirado, pamatytume, kad viskas prasideda ir vystosi per mažas smulkmenas. Labai panašiai kap didelę, galingą sniego laviną galima sukurti metant sniego gniūžtę. Kur priežastis? Sniego gniūžtėje. O pasekmė – didelė sniego lavina. Tam tikru kampu pažvelgus, sniego gniūžtė ir yra ta lavina.

Dar įdomiau – kas tą sniego gniūžtę metė. Kodėl metė? Kodėl metė tokia kryptimi ir tokiu metu? Galbūt tai sukėlė tiesiog mintis, emocija ar savijauta. Tuomet ir gniūžtę metęs žmogus yra toji didelė lavina. Kurlink vedu? Šioje laidoje mes kalbame apie mažus pokyčius, mažas sniego gniūžtes, kurias kiekvienas žmogus gali lengvai sulipdyti savo gyvenime, tačiau tuo sukurti didelį kokybinį pokytį tiek išorėje, tiek savo viduje.

Po paskutinės laidos su Agne, užsibrėžiau sau, jog po kiekvienos laidos savaitę praktikuosiu šiuos patarimus. Praktikuodamas labai daug visko atradau, pastebėjau, pamačiau. Man kilo labai daug klausimų. Tarkim, po laidos taip bendravau su kiekvienu žmogumi, įskaitant ir namiškius. Klausimas – kodėl aš taip namuose nebendravau iki šiol? Arba kaip kalbant vertinamas savęs lyginimas su kitais? Arba ne visuomet pasiseka surasti tą vienijančią temą..

Emocijos priklauso nuo mūsų, ar mes nuo emocijų?

Ir tuomet man kilo begalinis noras sulaukti šio mūsų bendro vakaro ir gauti tuos įgūdžius, kad tai taptų įprastu elgesiu, o ne kalbėti su žmogumi ir paraleliai galvoti, kuris žingsnis ir ką toliau daryti. Taigi, aš pats labai džiaugiuosi šiomis laidomis ir kviečiu praktikuoti ir jus. Labas, Agne!

– Labas.

– Taigi antras mūsų pokalbis, antras pasiūlymas, antroji sniego gniūžtė. Apie ką šiandien kalbėsime?

– Šiandien norėčiau paliesti temą, kuri vadinasi emocijos. Baisu. Iš tiesų tai – nuostabi tema, nes su emocijomis susiduriame visi, kasdien ir po daug kartų. Matome kaip emocijos kyla mumyse ir kitų žmonių veiduose. Kartais būna, jog eini gatve ir matai vien pilkas emocijas veiduose. Pavyzdžiui, šiandien lyja ir nuotaika galbūt nėra tokia džiaugsminga kaip kokią nors vasaros dieną. Tad šiandien norisi pakalbėti apie tai, kaip padaryti, kad emocijos mus ne taip stipriai veiktų arba kaip tik, kaip jas būtų galima keisti, kaip turėti vadinamąjį geros nuotaikos užtaisą kiekvieną dieną.

Emocija – tik reakcija

– Gerai, klausome tavęs. Nuo ko pradėti?

– Pirmiausia reikėtų suvokti, kad emocijos yra tik reakcijos. Dažnai manome, kad emocijos yra kažkas, ko negalime pakeisti, tarsi taip yra duota mūsų viduje ir viskas. Nežinau, kaip vyrai, bet moterys taip tikrai mano. Bent jau aš pati taip ilgai galvodavau.

– Jei ir nemano, tai veikia labai panašiai.

– Reikia tik suvokti, kad emocijos yra tik reakcijos į kažką. Pavyzdžiui, kaip ir minėjau, šviečia saulė – nuotaika gera ir emocijos pozityvios. Lyja lietus – dažnai būna, jog tai sukelia ne kokią nuotaiką. Pavyzdžiui, grįžote namo – žiūrite pilna kriauklė visokiausių indų. Jūsų reakcija į tai iššauks atitinkamas emocijas ir, aišku, greičiausiai kokį nors konfliktą arba gal kaip tik sakysite, kaip nuostabu, kad galite pagaliau išplauti tiek indų. Arba netikėtai gaunate džiugią žinutę, jog jam kas nors pasisekė – ir jūs taip pat apsidžiaugiate. Taigi taip galime suprasti, kad emocija yra reakcija į kažką.

Vaikystės patyrimai ir reakcijos

Tų reakcijų labai dažnai išmokstame vaikystėje. Pavyzdžiui, mažas vaikas nukrenta. Natūrali reakcija į tai bus ta, jog jis tuoj gali apsiverkti, skauda. Tačiau taip pat svarbu, kaip į tai sureaguoja tėvai. Jei tėvams kyla panika, vaikas užfiksuoja, jog jam nukritus, skaudėjo ir tai buvo labai baisu. Tad kitą kartą jam nukritus be viso to, kad skauda, atsiras ir emocija, jog tai yra baisu, kažkas atsitiks.

– Visi turi bėgti tave gelbėti ir guosti.

– Taip, būtent. Ir taip pas mus atsiranda jungtys, kad emocijos vienos kitas prikabina ir iš to atsiranda mintys, tam tikra elgsena. Pavyzdžiui, kas pasakė, kad grįžus namo kriauklėje rasti prikrautą kalną indų yra labai blogai? Greičiausiai panašią situaciją matėte savo vaikystėje – jūsų mama grįžo ir atitinkamai sureagavo. Jūs tą reakciją prisimenate ir ji jums natūrali. Tačiau ar tai iš tiesų jūsų reakcija?

Galbūt jums patinka plauti indus? Taip buvo man, kai atradau, jog man patinka tai daryti ir išsisprendė visos problemos. Tačiau matydavau savo mamą, kuri tokiu atveju susinervindavo ir man reikėjo padirbėti su savimi ir su šia reakcija. Taigi su emocijomis galima dirbti ir tam yra dideli mokymai, pavyzdžiui, emocinio intelekto lavinimo kursas, kuriame mokome, kaip emocijas keisti. Tačiau čia pasidalinsiu savo trumpais patarimais, ką galime padaryti greituoju būdu, kai staiga ištinka koia nors reakcija.

Kaip išreikšti emocijas?

– Aš dar pabrėšiu – mes norime išgirsti, ką daryti, kai savyje aptinkate emociją, kuri gali virsti reakcija į išorę, o gali likti viduje ir galime su tuo kažką padaryti? Ką tokiu atveju daryti?

– Šiuo atveju yra keli būdai, kaip su šia emocine reakcija galime dirbti. Pirmas dalykas, kurį verta įsidėmėti – tai jog emocija nelygu “aš”. Tai reiškia, kad aš nesu pyktis ar džiaugsmas, bet manyje vyksta ši emocija, kuri trunka nuo kelių sekundžių iki pusės valandos. Vėliau emocijos išgaruoja tarsi oras. Jei jaučiate, kad emocija užsilaikė labai ilgai, ypač nagatyvi, gali būti jog ji prisega tam tikrą elgseną, mintis, kažką jums primena ir staiga pradedate gyventi pasaulyje, kuriame viskas niūru.

Lygiai taip pat ir pozityvios emocijos. Mums patinka, kai jos tęsiasi ilgai, tačiau vis dėlto galbūt aplink jus jau seniai viskas pasikeitė, o jūs dar vis šokinėjate iš džiaugsmo, nors to laimės šaltinio jau seniai nebėra. Tad reikėtų suvokti, kur yra emocijų priežastis, kad tai yra tiesiog reakcija, ir pažiūrėti, kaip geriausia tuo konkrečiu atveju išreikšti situaciją. Nes emocijas išreikšti reikėtų. Nereikėtų jų laikyti savyje. Jei sulaikome emociją savyje, dažniausiai po to ji mums kainuoja tam tikrus spazmus raumenyse, tam tikras ligas ir panašiai.

Įvertinkite situaciją

Tad įvertinkite, ar šiuo atveju pradėti rėkti yra tinkamas būdas išreikšti kilusią emociją. Jei ne, galbūt galite kur nors nueiti ir, tarkim, patrepsėti kojomis. Jei negalite padaryti ir to, tam yra savireguliacinės metodikos, kurios moko, kaip greitai su savimi dirbti ir keisti savo emocijas, kai to nemato net jūsų išorėje. Galiu papasakoti šios dienos įvykį.

Buvau banke ir tuo metu kažkas vyksta ne taip, kaip norėčiau. Man kyla reakcija, nes aš vėluoju, kažkas ne taip, neša pasirašyti dokumentus, užvirė didelė diskusija ir panašiai. Manyje kyla natūrali ir absoliučiai normali reakcija – ką jūs man dabar siūlote? Jie sako – mes siūlome tą, tą, tą ir aną. Sakau – nuostabu, kaip gerai, kad yra sprendimai. Ir viskas. Išeinu iš banko šypsodamasi, nors prieš tai galime sakyti, jog buvau susinervinusi.

Išmokime paleisti

Tai ir yra tai, apie ką kalbu. Emocijos yra natūralios, jei jas tiesiog paleidžiame, žinoma, aš tos bankininkės neaprėkiau, tačiau išreiškiau ją sodresniu balsu, ją paleidau ir jos nebeliko. Įsivaizduokite, kas būtų, jei emocijos nebūčiau išreiškusi. Sėdėčiau rūškanu veidu pykdama ant bankininkės, nieko nevyksta, net nesugalvoju, kad galėčiau jos ko nors paklausti, o tik mintyse keiksnoju bankininkę. Taip mano diena tęsiasi toliau su šia emocija. Pavyzdžiui, einu pas Darių į filmavimą

– …ir staiga jį aprėki.

– Taip, gali taip įvykti, jog staiga aprėkiu Darių be jokios priežasties – jis net nieko nepadarė.

– Arba padarė, bet kokią nors mažą smulkmeną.

– Na, pavyzdžiui, neišvirė kavos. Ir sakau, jog jau tas Darius niekada man neišverda kavos.

– Tokiu balsu, kad jis niekuomet tau tos kavos ir nebevirs.

– Tai va. Darbui su emocijomis yra labai įvairių būdų ir jais plačiau pasidalinsiu savo pokyčių vakare.

– Iš tiesų tai yra labai svarbus įgūdis – darbas su emocijomis. Galima sakyti, vienas svarbiausių žmogaus gyvenime. Skaityti emocijas, sugebėti su jomis tvarkytis nėra taip lengva – papasakoji ir žmogus ima ir naudojasi.

– Taip, tam reikalinga praktika.

– Taip, bet jei jau žmogus to išmoksta, tai tampa tarsi knyga, kurioje galime perskaityti labai daug informacijos. Išraiškos būdai taip pat yra labai įdomus dalykas – kaip išreikšti emocijas, kad tai nesukeltų kito žmogaus neigiamos reakcijos ir sniego gniūžtė netaptų lavina. Čia jau tikriausiai rimčiau padirbėsime pokyčių vakare. Man iš tiesų ši tema labai įdomi. Darbas su savo emocijomis, vidiniais konfliktais, kaip tai sudėlioti, kad tai iš tiesų būtų savireguliacija, o ne savikontrolė ar užgniaužimas.

Patarimai

Tad patarimai – ką man praktikuoti ateinančią savaitę? Pabandysiu išreikšti tai, ką supratau iki šiol ir kaip man atrodo, ką turėčiau daryti. Tad vaikštau ir stebiu savo emocijas ir tai pavadinu, kad manyje kilo emocija. Tuomet prisimenu, kad pirmiausia tai yra emocija manyje, kaip kad kraujyje hormonai, o ne aš pykstu ar panašiai. Atlieku tą atliepimo veiksmą ir žiūriu, kaip tai išreikšti – čia ir dabar ar kažkaip atidėti? Kokiu būdu galiu tai išreikšti ir nuleisti garą?

– Dariau, tu pasakei pirmus du patarimus. Pirma, labai svarbu stebėti savo emocijas – iš kur jos kyla ir naudinga suvokti, iš kur kyla, pavyzdžiui, teigiamos emocijos. Nes neigiamas emocijas stebėti tarsi įprasta. Jei stebėtume savo teigiamas emocijas, suprastume, kas mums teikia džiaugsmą. Į tai pažiūrėję sąmoningai, galėtume savo gyvenime sukurti daugiau džiaugsmo, nes žinotume jo priežastis. Jis atsitinka ne staiga, o atsitinka kažkas, dėl ko apsidžiaugiu. Tuomet galiu tokių situacijų suorganizuoti daug daugiau.

– Kitaip tariant, įnešu sąmoningumo į savo emocijas ir tuomet jos mums pradeda rodyti, kokias sniego gniūžtes mums mėtyti.

– Būtent.

– Kur eiti, jei norime teigiamų emocijų ar norime išvengti neigiamų, kokius pasirinkimus gyvenime turime daryti, kad susikurtume tą didelę gyvenimo šventę.

– Būtent. Ir antrasis patarimas būtų įvertinti, kaip galite emocijas išreikšti. Jei jaučiate, kad prisikaupė daug, tarkime, neigiamų emocijų, ir nebežinote, ką su jomis daryti, atrodo, kad puodas verda, dangtis kilnojasi ir jau tuoj tuoj išsilies, galbūt išsilieti vertėtų ne ant žmonių, ypač artimųjų. Labai dažnai mes atnešame savo neigiamas emocijas, sukauptas darbe arba veikloje, į namus. Ten, aišku, kai visi suneša savo neigiamas emocijas, tuomet ir įvyksta “gyvenimo šventė”, pavadinkime taip.

Būdai ir priemonės

Yra įvairiausių būdų, kaip galima emocijas išreikšti. Tarkim, įsijungti kokią nors muziką, kuri jums patinka, ir tas emocijas iššokti. Tam labai tinka roko muzika, gal net metalą, jei mėgstate. Galima emocijas išpiešti – yra daug žmonių, kurie mėgsta per piešimą išreikšti emocijas ir tam yra visa dailės terapija. Gal kartais nereikia net terapijos, pavyzdžiui, jei jaučiate, kad jumyse kyla pyktis, bet dabar susirinkimas ir negalite aprėkti, pavyzdžiui, savo viršininko, galite paimti minutės pertraukėlę ir išeiti už durų, pavyzdžiui, patrepsėti kojomis, kad emocijos išeitų iš kūno ir, visų pirma, jums patiems pasidarytų juokinga, ką jūs čia veikiate ir kad išėję iš susirinkimo trepsite kojomis. O grįžę, visiškai kitaip pažiūrėsite į vykstančią situaciją. Taigi – ieškoti emocijų išraiškos ir stebėti iš kur jos kyla, kas mus padaro laimingus, o kas – niurgzliais.

Gerai. Aš dabar įsivaizduoju, kaip bus įdomu, kai praktikuosime, kaip tai išreikšti. Tad tikrai labai rekomenduoju bandyti tai daryti. Tada kils klausimų ir juos visus bus galima užduoti Trijų pokyčių vakare. O kalbant apie jį, man labai įdomu, kaip tu to išmokysi praktiškai. Ne šiaip papasakosi, bet kaip to išmokysi ir kaip tai vyks? Man labai įdomu.

– Na, viskas jūsų dar laukia.

– Gerai. Ačiū, Agne, už pokalbį ir lauksime trečiojo pokalbio su tavimi.

Dar žiūrėkite: