Trijų pokyčių vakaras. Kaip atpažinti savo norus?

Koks mano laimės receptas? Kaip atpažinti savo norus? iš kur kilo šie norai? Kaip atskirti ar tai mano norai? Kodėl norų realizacija yra raktas į laimę? Trijų pokyčių vakare – Darius Slavinskas ir emocinio lavinimo instruktorė Agnė Doveikaitė.

Kodėl praktikuodami šios laidos patarimus tapsite kokybiškai kitu žmogumi? Pabandykite ir pamatysite!
Kodėl abejojate? – nes patarimai tokie paprasti, kad sunku tuo patikėti, norisi ko nors ypatingo, brangaus, išskirtinio.

– Sveiki Trijų pokyčių vakare. Su kiekviena laida ir su kiekvienu kartu aš vis labiau džiaugiuosi šia laida, nes pats ją praktikuoju ir galiu pasakyti, kad tai puikiai veikia. Poveikis tame, kad tai mane keičia. Tiek kalbėdamas su žmonėmis ir praktikuodamas penkis žingsnius, tiek analizuodamas savo emocijas ir stebėdamas, iš kur jos kyla, atlikau vieną dalyką. Kalbėdamas su žmonėmis pradėjau matyti daug daugiau, tiek savyje, tiek kituose. Tiesiog matyti, kokios emocijos žmogui kyla, kodėl kyla, matyti žmonių elgesio ir jo pasekmių priežastis. Taigi tiesiog kviečiu papraktikuoti tai, ką išgirstate laidoje. Tad šiandieną mūsų trečias, paskutinis, pokalbis su Agne, man bus labai gaila, kad jų nebus.

– Tačiau bus visas pokyčių vakaras.

– Taip, bus pokyčių vakaras. Tad balandžio 5 d., penktadienį kviečiame turiningai praleisti vakarą kartu ir tuo pačiu labai stipriai praturtėti kaip asmenybei. Tad kokia tema šiandieną kalbėsimės?

Iš kur atsiranda norai?

– Šios dienos tema bus labai romantiška – apie norų realizaciją. Kas tie norai, iš kur jie gimsta ir kodėl apskritai reikia apie juos kalbėti?

– Tačiau norai nebūtinai turi būti romantiški? Noras gali būti labai kryptingas ir realus.

– Taip. Tad pirmiausia reikėtų pasižiūrėti, kodėl pas mus apskritai atsiranda norai. Kartais būna taip, jog kai kalbame apie norus, atrodo, jog norime visko ir galiausiai nebežinome, no ko pradėti. Kaip atskirti, kurie norai yra tikrieji, kurie šalutiniai, išaugę iš pagrindinio noro? Apie tai verta labai daug sužinoti.

– Duok kokį nors įprasto, standartinio noro pavyzdį.

– Galbūt duosiu tokį moterišką pavyzdį – įsivaizduokime, noriu į Paryžių.

– Gerai, tuomet įsivaizduosiu, kad tai mano noras.

– Dariau, kodėl nori į Paryžių?

– Tiesiog dabar noriu į Paryžių.

– Ir ką nori ten patirti?

– Noriu ten vaikščioti, kažkodėl nuolat matau prieš akis tą Eifelio bokštą, vaikštau, užeinu į kokį nors prancūzišką restoranėlį, išgeriu kavos – būseną, emociją, polėkį.

– O kaip tu įsivaizduoji, kaip atrodys tavo buvimas Paryžiuje? Gali trumpai papasakoti?

– Na, galiu aplankyti muziejų, daug įvairių objektų, kuriuos visi aplanko, o aš dar juose nebuvau, taip pat dar noriu ten būti ne vienas, o su mylimu žmogumi.

– Ir kiek ten nori praleisti laiko?

– Na, nežinau, provokuoji dabar mane tokiais klausimais… Gal savaitę.

– O tu norėtum, kad visas tavo ten praleistas laikas būtų sustyguotas pagal planą?

– Na ne, atostogos ar romantinė kelionė tikrai nėra tai, kas turėtų būti griežtai suplanuota.

– Na, matai, jau atsirado pavadinimas “romantinė” kelionė. Tačiau kas turėtų kelionėje įvykti, jei keliauji ne vienas?

– Gerai, emocionaliai praleistas laikas.

– Iš viso to, ką papasakojai, galėtume padaryti išvadą, kad tu iš tiesų nori pirmiausia atostogų – pailsėti, nenori dirbti tarsi pagal darbo grafiką nuo ryto iki vakaro.

– Na, gerai, pripažįstu, ištraukei iš manęs…

– Būtent. Vadinasi nori pailsėti. Tai – bazinis poreikis, kuris turi būti patenkintas. Kitas tavo noras – kažkokių įspūdžių. Galbūt pamatysi Eifelio bokštą, kaip kad pasakojai, galbūt nueisi į muziejų ar kavinę, suvalgysi kruasaną su kava ir patirsi emocijas, kurias gali patirti tik Paryžiuje.

Romatinė kelionė ar emocinio kontakto poreikis?

– O gali būti taip, kad nuvyksiu į Paryžių ir pamatysiu, kad ten triukšmas, šiukšlės, pilna žmonių, ir tos romantikos nepatirsiu?

– Būtent. Įsivaizduok, jei tavo antroji pusė, su kuria ketini važiuoti į Paryžių, yra nusiteikusi tikrai ne leisti laiką romantiškai, o, pavyzdžiui, aplankyti visas parduotuves ir viską nupirkti.

– Na, ne… geriau nereikia.

– Na va, iš tiesų taip nutinka su daugeliu mūsų svajonių. Gali atrodyti, kad kelionė į Paryžių išpildys visus šiuos norus, tačiau kai pažvelgi įdėmiau, tas noras susideda iš daugybės kitų norų, kuriuos norisi įgyvendinti ir kuriuos įgyvendinti galima, galbūt, nebūtinai Paryžiuje. Kaip jau kalbėjome, ten gali vykti visiškai kiti dalykai. Tokiu būdu į norus galime pažvelgti kaip į temą, kurią galime plačiau paanalizuoti. Dažniausiai norai atrodo labai abstrakti tema, kurią reikia vizualizuoti ir tikėtis, jog viskas įvyks savaime. Tačiau į norus galima pažvelgti kitaip ir pamatysime, kad jie susideda iš poreikių, kurie norisi, kad būtų patenkinti. Pavyzdžiui, einu ir užsimanau kažkokios atmosferos ar nuotaikos.

– Koks poreikis gali slypėti už romantiškos kelionės kartu?

– Tai gali būti elementarus emocinio kontakto poreikis – norime vaikščioti susikibę už rankų, pabūti apsikabinę. Tačiau tą veikiausiai galime padaryti ir Vilniuje.

– Ir tuomet reikia naudotis dar ir kokybiško bendravimo patarimais.

– Tikra tiesa. Dažniau šypsotis ir staiga Paryžius gali persikelti į Vilnių. Kitas poreikis – kruasano – gali reikšti, kad tiesiog nori valgyti. Galbūt laikaisi kokios nors specialios dietos, į kurią kruasanas netgi neįeina. Reikia pasižiūrėti, kas sudaro jūsų norą ir kokie nepatenkinti poreikiai po tuo slypi. Kol šie poreikiai nebus patenkinti, visuomet jausite kažkokį bazinį nelaimingumo jausmą, kad kažko jūsų gyvenime nėra.

Galime taip ir nesužinoti, ko norime

– Gali būti, kad žmogus visą gyvenimą kažką perka, vartoja, kažko tarsi nori ir per visą gyvenimą taip ir negauna kažko, ko iš tikrųjų nori? Sakykime, valgai kruasanus, geri kavas, o kuo toliau, tuo blogiau? Arba išvažinėji visą pasaulį, o vieta, kur gali iš tiesų gerai jaustis, gali būti visai šalia?

– Taip. Ir toji vieta iš tiesų visada yra šalia, nes ji yra jūsų viduje. Tai, ko mes iš tiesų visi norime, yra būti laimingais. Po visais mūsų norais slypi bazinis, kertinis noras būti laimingu. Tiesiog ši laimė kiekvienoje situacijoje yra skirtinga ir susideda iš skirtingų dalykų. Galbūt kartais tai ir bus kruasanas, tačiau kitą kartą tai gali ir nesuveikti. Kodėl tai nesuveikia ir kaip mums pažvelgti į tuos norus, kad išsiaiškintume, ko mes norime iš tiesų? Tai labai plati tema ir plačiau apie tai pakalbėsime mūsų pokyčių vakare, tačiau šiandien galėčiau duoti keletą patarimų, kaip dirbti su savo norais. Pirmasis patarimas skamba taip. Kol neįgyvendinsime savo norų, tol apie juos nieko ir nesužinosime.

Pirmiausia reikia sužinoti, ko aš noriu. Ir jei iš tiesų noriu nuvažiuoti į Paryžių, verta iš tiesų nuvažiuoti į Paryžių ir pažiūrėti, ar tai mane padaro laimingu. Tol, kol neįgyvendinsiu savo noro tokio, koks jis yra, tol nesuvoksiu, ar iš tiesų jis padaro mane laimingu. Jei taip, nuostabu. Jei ne, tuomet reikėtų pažiūrėti, iš kur tas noras kilo. Yra pasakymas, kad visus norus verta realizuoti ir iš tiesų tą mes čia ir veikiame tol, kol gyvename. Norai yra mūsų motyvacija veikti. Dėl to mes uždirbame pinigus, dėl to imamės skirtingų veiklų, kuriame, einame pirmyn. Todėl tai – labai lengvas būdas save motyvuoti. Tarkim, ką nors padarysiu ir įgyvendinsiu kokį nors savo norą, save apdovanosiu.

– Kai žmogus juda link savo norų, jis yra įkvėptas ir apskritai motyvuotas gyventi, džiaugtis ir visai kitaip jaučiasi.

– Žinoma.

Bazinis noras būti laimingu

– Iš tiesų girdėjau ar skaičiau tokį posakį, kad jei žmogus nebeturi norų, kad jau nebetiki galimybe juos pasiekti ir realizuoti, tai – tiesus kelias į depresiją.

– Taip. Ir čia pasakei antrąją žinutę, kurią norisi perduoti. Jei jums atrodo, kad nieko nenorite, greičiausiai tai yra ta vieta, kada priėjote savo gyvenime tašką, kai nieko, ką norėtumėte, duotomis sąlygomis realizuoti negalite. Tuomet reikėtų pasigilinti, ar iš tiesų nieko nenorite, ar galbūt yra bent vienas noras, ko šią akimirką norėtumėte – kad ir suvalgyti tą patį kruasaną. Jūs įgyvendinsite tą mažą norą, kuris, galbūt, ir nepadarys jūsų laimingu, tačiau bent jau pasijusite džiaugsmingiau.

– Gali būti, kad suvalgęs kruasaną aptiksiu, kad kai padarau, ko noriu, pasikeičia mano savijauta.

– Tikrai taip.

– Tuomet galiu pradėti leisti sau norėti vis didesnių norų.

– Taip. Tai labai plati tema ir apie tai kalbėsime pokyčių vakare, tačiau už visų norų slepiasi būtent laimės noras. Todėl reikėtų atsižvelgti, iš ko susideda kiekvieno žmogaus laimė, kokie ingredientai įeina į šį laimės pyragą.

– Tai labai svarbu, nes jei visą gyvenimą pravaikščiosime su klaidingu žemėlapiu, su norais, kurie yra ne mūsų, per visą gyvenimą taip ir neparagausime laimės.

– Dažniausiai būna taip, kad savo laimę statome ant kitų žmonių norų. Galvojame, kad jei tokie santykiai, veikla, darbas, hobis ar bet kas kitas kitą žmogų padaro laimingu, vadinasi ir aš galiu būti laimingas.

– Arba jei esu tėvas ar mama, aš noriu, kad ir mano vaikai būtų laimingi. Čia irgi perdavimas kitam to, ko negali realizuoti pats. Tad labai trumpai – ką man praktikuoti ateinančią savaitę? Kokia konkreti užduotis?

– Įgyvendink bent penkis savo norus ir kitą kartą papasakosi, ar jie tave padarė laimingu, patenkintu, ar kaip tik pajautei, jog tai nebuvo tavo noras, nors jį ir įgyvendinai.

Tad minimum penki norai, kuriuos įgyvendinu ir stebiu, kas iš to išeis.

– O visa kita aptarsime pokyčių vakare.

– Ačiū už pokalbius, iki kito karto!

– Iki!

Dar žiūrėkite: