Įprotis atidėlioti. Kaip galime jam pasipriešinti?

Kam dayti šiandien, jei galiu padaryti rytoj? Devizas, kuriuo greičiausiai bent kartą gyvenime teko vadovautis kiekvienam. Kodėl atidėliojame ir kokiais būdais galime nugalėti įprotį atidėlioti? Praktiniai patarimai su sveikatos psichologe Ieva Vasionyte.

Darbas – ne vilkas

Jei žiūrėtume statistiką, apie 20 proc. žmonių atidėlioja chroniškai, tai yra, taip, jog tai paveikia jų gyvenimą. Tačiau yra viena grupė žmonių, tarp kurių atidėliotojų yra 90 proc. Ir ta grupė yra studentai. Bet kuriuo atveju, tie, kurie žiūri šį video tikriausiai patenka į vieną arba kitą grupę. Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės atidėlioja, tai dėl to, jog sunkus darbas atsiperka rytoj. O tinginystė atsiperka dabar. Tarkim, planavau sutvarkyti sąskaitas, bet draugas pakvietė pažiūrėti futbolo, tai juk sąskaitos gali ir palaukti. Darbas – ne vilkas, į mišką nepabėgs. Ir tuomet mes renkamės futbolą.

Atrodo, jog tą akimirką išvengiame tų nemalonių, darbo emocijų, ir sutekiame sau malonumą, bet šiaip tyrimai ir praktika rodo, kad kai žmonės atidėlioja, tai sukelia labai daug kančios, kaltės jausmo, sąžinės graužimo ir tuo metu, kai galėtume būti su draugais ir pilnai džiaugtis tomis akimirkomis, galvojame apie tuos darbus, kurių nepadarėme arba kuriuos turėsime padaryti rytoj. Taigi tikriausiai dėl to atidėliojimas ir yra problema, kurią žmonės stengiasi įveikti.

Tarpiniai tikslai ir stresas

Priežastys, kodėl žmonės tą daro, yra įvairios. Būna, kas atodėlioja dėl to, kad tai yra nemalonus darbas – visi turime darbų, kurie mums nepatinka. Tačiau yra ir tokių, kurie renkasi atidėlioti, nes jiems reikia streso ir įtampos. Prieš porą dienų kalbėjau su drauge, jog žinau, ką šiandien turiu padaryti, bet kažkaip per mažai streso, jog imčiausi realių veiksmų. Tai galbūt ką tokie žmonės gali padaryti ir kas man kartais veikia, tai pasidaryti tarpinius tikslus ir tebūnie jums stresą kelia tie tarpiniai tikslai. Tad jei jūsų tikslas yra perdažyti kambarį, tai galbūt šią savaitę galite išnešti visus baldus, kitą savaitę iškloti grindis popieriumi, iki kitos savaitės – nudažyti. Tuomet tas tarpinis tikslas yra tai, kas jus turėtų motyvuoti dirbti ir po ko turėtumėte save apdovanoti, duoti sau motyvą, dėl ko turėtumėte siekti to tarpinio tikslo. Išeiti išgerti arbatos, suvalgyti šokolado, pažaisti su draugais ar su šeima išvykti į kokią nors išvyką.

Dar vienas būdas – padaryti eksperimentą ir pamėginti vieną kartą darbą atlikti anksčiau laiko ir pažiūrėti, kas bus. Nes jūs nežinote, ar tai malonu, ar ne, jei to niekada nedarėte. Būna visai maloni patirtis, kai pabandai, tarkim, pasiruošti mokymams likus penkioms dienoms iki mokymų. Tuomet lieka dar daug laiko naujoms mintims gimti ir tuos mokymus padaryti dar geresnius.

Suteikite užduočiai prasmę

Na, o kalbant apie tuos, kurie atidėlioja nemalonias ir nepatinkančias užduotis, taip pat yra keli dalykai, kurie gali padėti. Pirma – suteikti tai užduočiai prasmę. Tai yra, atsakyti sau į klausimą, dėl ko tą darote ir kam jums to reikia. Jei esate studentas ir rašote darbą ar ruošiatės egzaminui, suraskite, kas jums tame dalyke yra įdomu. Vis tiek kažką galite kažkur pritaikyti. Kažkur buvo kokia nors teorija, kuri jums patiko. Ir netgi, kad tą jausmą dar sustiptrintumėte, papasakokite tai savo kambariokui ar kokiam nors draugui. Prasmės jausmas yra labai didelis motyvatorius imti darytui, nes turite, dėl ko tą daryti.

Penkių minučių taisyklė

Kitas dalykas, jei tai yra kokia nors nemaloni užduotis, ką jau esu sakiusi viename savo video, skirkite jai penkias minutes. Tos penkios minutės yra labai efektyvus metodas, nes užsikabinate, pamatote, kad dirbasi, ir tuomet motyvacija ateina savaime bedarant. Dar viena technika, pavyzdžiui, jei turite atsakyti į elektroninį paštą ir per savaitę tų svarbių laiškų susikaupia dvidešimt, susirašykite žmones, kuriems turite atrašyti ir prie kiekvieno žmogaus pasirašykite, kiek reikės laiko atsakyti į jo laišką. Kai  galvojame, jog reikia atsakyti į dvidešimt laiškų, atrodo labai daug. Tačiau kai susirašome, jog vienam reikės penkių minučių, kitam trijų ar dešimties, ta laiko suma, kurią reikės skirti, pasirodo, ne tokia didelė ir tampa kur kas lengviau tuos darbus padaryti. Vėlgi, naudokite popierių ir pieštuką, kad jūsų darbas įgautų apčiuopiamą formą.

Patirkite atlikto darbo jausmą

Paskutinė technika – nusikelkite į tą momentą, kai darbas bus padarytas. Netgi dabar paimkite ir užsimerkite. Įsivaizduokite darbą, kurį jūs jau kurį laiką atidėliojate. Pabandykite įsivaizduoti, kiek laiko jums reikėtų jam atlikti. Dvidešimt minučių, galbūt valanda. Jei tam darbui reikia daugiau, nei dviejų valandų, įsivardinkite sau darbo dalį, kuri sutilptų į valandą arba iki dviejų. Įsivaizdavę tą darbą, įsivaizduokite, kad jį padarote – jis jau padarytas. Nusikelkite laiko mašina į tą momentą, kai darbas jau yra atliktas. Paklauskite savęs, kaip jūs jaučiatės, kokias emocijas jaučiate, kaip jaučiasi jūsų kūnas. Ir tai yra tas jausmas, dėl kurio jums dabar verta imti ir tą darbą padaryti.

Dar žiūrėkite: