Emocinis vampyras darbe. Ką daryti?

Darbo kolektyve praleidžiame didelę dalį savo laiko, todėl svarbu, kad santykiai su kolegomis būtų geri. Tačiau ką daryti, jei kolektyve turime emocinį vampyrą, kuris apsunkina ne tik mūsų santykius, bet ir darbą? Kaip atskirti, ar žmogus iš tiesų yra emocinis vampyras? Ir kaip su jais susitvarkyti? Vadovavimo konsultantas Saulius Jovaišas.

Pirmiausia – įvertinkite situaciją

Norėtųsi paprašyti, tų, kurie manote, kad susiduriate su emocinias vampyrais, iš tiesų labai gerai pagalvoti, ar tai tikrai yra emocinis vampyras, ar eilinį kartą tiesiog žmogus, kuris jums nepatinka. Jei tai yra emocinis vampyras, tai – žmogus, kuris iš visų reikalauja daug dėmesio, prie visų kabinėjasi, stengiasi, reikia, ar ne, atkreipti į save dėmesį visomis įmanomomis sąlygomis ir, svarbiausia, visiškai neklauso jūsų, jūsų negirdi. Pats kalba nuolatos, kalba tik apie save, ir kalba be sustojimo. Iš esmės, jei tai yra emocinis vampyras, geriausia būtų jį tiesiog ignoruoti. Suprantama, kad darbinėje aplinkoje tai gali būti sudėtinga, ypač, jei tas emocinis vampyras yra geras specialistas. Tai yra labai sudėtinga situacija, bet vis dėlto reikėtų tiesiog elementariausiai apriboti bendravimą.

Apribokite bendravimą

Galbūt tai skambės pakankamai žiauriai, bet, mano supratimu, tai tiesiog, kai kalba pakrypsta jau ne apie reikalus ar kai matote, kad žmogus nukrypo į dalykus, kurie svarbūs tik jam pačiam asmeniškai ir iš tiesų nieko bendro neturi su darbu, motyvacija ar panašiais dalykais, kurie yra žmogaus viduje, o prasideda dalinimasis problemomis, skundais ar panašiai, reiktų tiesiog pakankamai griežtai nutraukti šį pokalbį. Sakyti „ačiū, aš tave suprantu, girdžiu, bet turiu savų reikalų“ ir pradėti dirbti.

Kitas variantas – nukreipinėti šių žmonių dėmesį į ką nors kita. Pavyzdžiui, ateina energetinis vampyras – jeigu tai tikrai energetinis vampyras – o jūs sakote „kaip gerai, kad atėjai, padėk man perstumti stalą“. Jei tai energetinis vampyras, greičiausiai pasimes. Daugelis žmonių lyg ir pritaria, tačiau bijo, jog taip griežtai nukirtus ar kažką pasakius, žmogus įsižeis. Žinoma, kad įsižeis. O kai įsižeis, tai kas tuomet bus? Nueis pas kitą. Kas tokiu atveju atsitiks? Galėsite ramiai dirbti savo darbą.

Emocinis vampyras, ar žmogus, kuriam reikia pagalbos?

Tačiau gali būti, kad tai visai ne energetinis vampyras. Gali būti, kad tai yra žmogus, kuriam iš tiesų yra sunku ir blogai. Paprastai atskirti tuos dalykus galima taip. Energetiniai vampyrai tai daro nuolatos, be sustojimo, visada ir su visais. Tačiau jei ateina žmogus ir staiga pradeda pasakoti savo bėdą, ko anksčiau jis nedarydavo, tai labai normalu, kad žmogui iš teisų yra krizinė situacija ir jam, šiuo atveju, reikia padėti. Geriausia pagalba būtent yra išklausymas. Išklausymas ir supratimas, aktyvus parodymas, kad suprantame tą žmogų, kuriam yra blogai. Tačiau dėl to ir reikėtų pirmiausia atskirti, ar tai yra vampyras, ar žmogus, kuris jums nepatinka, ar žmogus, kuris turi bėdą. Ir jei tai yra vampyras, reikia nukirtinėti,  jei tai žmogus, kuriam sunku – reikia empatizuoti aktyviai klausantis ir parodant, kad supranti. Ir pageidautina nesiūlant sprendimo būdų, o tiesiog išklausyti ir duoti laiko.

Mane suerzino, ar aš susierzinau?

Jei tai žmogus, kuris jums nepatinka, ir jums atrodo, kad tai yra energetinis vampyras, nes jums su juo tiesiog sunku, kartais verta prisiminti tokią paprastą tiesą. Žmonės mums tampa „sunkūs“ tuomet, kai mes su jais nesusitvarkome. Ne todėl, kad jie šiaip sunkūs, o dėl to, kad mes nesusitvarkome. Gali būti taip, kad tas žmogus, su kuriuo turiu reikalą, kuris man yra „sunkus“, kuris man nepatinka, tai yra ne to žmogaus, o mano problema. Tai yra mano nesugebėjimas susitvarkyti su savimi, su savo emocijomis, sudėtingo atvejo ar žmogaus atžvilgiu.

Dėl to vėlgi siūlymas būtų pamąstyti, kas yra. Atėjo žmogus, pradėjo kalbėti ir mane suerzino. Kas atsitiko? Kas mane erzina tame, ką jis daro? Ar mane erzina tai, kad aš jam nerūpiu? O kodėl turėčiau? Arba jis nieko apie mane neklausia? O kodėl turėtų? Tai yra, pirmiausia reikėtų bandyti save pareflektuoti, kas mane erzina tame, ką žmogus daro ar elgiasi. Ir jei vis dėlto su tuo žmogumi man tenka ir toliau turėti reikalų, dirbti darbą, padaryti rezultatą, žmogus yra geras specialistas, galima pakeisti save, savo santykį į tą žmogų. Tokiu būdu labai dažnai pakeitę savo santykį mes sukuriame labai keistą situaciją – pasikeičia žmonių elgesys mūsų atžvilgiu. Kai mes pakeičiame savo santykį.

Pakeiskite požiūrį

Tai yra, kai mes nustojame ant jų pykti už tai, kad jie daro ne tai, ką mes norime, kad jie darytų,  staiga jie nustoja tą daryti. Kodėl taip yra, aš nežinau, kažkokie fenomenalūs dalykai, turbūt psichologai pasakytų geriau, kodėl taip nutinka, tačiau lygiai tas pat taikoma organizacijoje arba organizacijoje, kuri yra šeima, kiemas ar kas bebūtų. Jei žmogus erzina savo elgesiu, jis nebūtinai yra energetinis vampyras. Galbūt jame yra kažkas, ko aš nesuprantu ir negaliu priimti.

Čia aš kažkodėl prisimenu tokią K. G. Jungo mintį – jis sakė, jog tai, kad žmonės mus erzina, gali žymiai daugiau pasakyti apie mus pačius, nei apie tuos, kurie mus erzina. Čia geroji žinia turbūt yra ta, kad verta pagalvoti, kas yra tai, kas man netinka ir ką aš galiu su tuo padaryti. Jei negaliu pakeisti žmogaus, jei negaliu išvengti bendravimo su juo, aš turiu pakeisti savo požiūrį į tą žmogų. Kaip? – čia jau kitas klausimas.

Dar žiūrėkite: