Kokia būsena tinkama tobulėti?

Jei esate kada nors bandę kažką išmokti, įsisavinti naują informaciją, tačiau nesėkmingai, arba atėjus egzaminui supratote, jog neatsimenate nieko, ką mokėtės vakar vakare, taip nutikti galėjo dėl to, jog buvote netinkamos būsenos. Pasirodo, tam, kad galėtume tobulėti, turime būti atitinkamai tam pasiruošę. Tad kokia būsena tinkama tobulėti? Kaip veikia mūsų smegenys? Kas yra tolerancijos langas? Ir kaip pasiekti reikiamą būseną, kad įvyktų pokytis? Psichologė Genovaitė Petronienė.

Kurią smegenų dalį naudojame?

Mūsų smegenys formavosi labai skirtingais periodais, jos turi tarsi tris skirtingas dalis. Smegenų kamienas išsivystė prieš 400 milijonų metų, limbinė sistema jau atsirado kartu su žinduoliais ir išsivystė prieš 250 milijonų metų. Tai – emocinės smegenys, kuriomis labai greitai reaguojame į pasaulį ir per kelias sekundės dalis galime nuspręsti, ar yra pavojus, ar ne, ar žmogus geras, ar ne. O tie, kurie nenusprendė, jų jau nėra – jie tikriausiai žuvo. Na, ir prieš 500 tūkstančių metų atsirado smegenų žievė. Pirmosios dalys į situacijas reaguoja labai greitai – driežo smegenys reaguoja būdu “pulk arba pabėk”. Žinduolių segenys jau turi tam tikrą globos sistemą, ryšio su kitais norą, o smegenų žievė yra pati protingiausia dalis.

Kada galime tobulėti?

Sakoma, kad protingi žmonės gali kalbėti apie viską, neįjungdami didelių emocijų. Tačiau smegenų žievė nesuvokia, kada pavojus tikras, o kada ne, ir kartais mes kažką sufantazuojame ir įsijungia driežo smegenys. Esminis momentas, kada mes galime kažką išmokti, yra tai, jog viskas priklauso nuo emocinio susijaudinimo. Jei emocinis susijaudinimas yra per mažas – galbūt esame pavargę, mieguisti, galbūt išgėrėme raminamųjų vaistų ar alkoholio, arba sergame gripu, mokytis yra labai sunku. Kai informacija nesusiejama su emocijomis, ji labai greitai iškrenta iš galvos. Jei esame abejingi ir bandome kažką iškalti, informacija dingsta.

Kita vertus, jei esame pernelyg susijaudinę, įsijungia vadinamosios driežo smegenys ir išmokti vėlgi nieko negalime. Įsijungia aliarmo sistema ir smegenų žievė atjungiama iki automatinio funkcionavimo. Aišku, galime daryti pagrindinius darbus, važiuoti mašina verkdami ar baisiai pykdami, tačiau negalime išmokti ko nors naujo. Tai atsispindi tame, kad, tarkime, sutuoktinių ginčo metu, dažniausiai sutuoktiniai girdi tik mažą dalelę, gal tik 10 procentų partnerio argumentų ir akivaizdžai nepriima naujos informacijos, nes yra susijaudinę ir dėl to negali į ją sureaguoti.

Tolerancijos langas

Taigi, tolerancijos langas arba bet kokie išmokimai, galimybė tobulėti, gali atsirasti tik tuomet, kai esame pakankamai susijaudinę .Dalykas, kurį mes mokomės, emociškai mums turi būti reikšmingas. Tačiau, kita vertus, turime būti ne per daug susijaudinę – nesame ginčo įkarštyje, neatrodo, kad jau pasaulio galas, kai jau esame šiek tiek nuo to atsisieję, panaudoję smegenų žievę žiūrėti į emocines smegenis iš šalies. Tuomet žinias galime įdėti į naują talpyklę ir sukurti naujus ryšius tarp tų žinių.

Kaip pasiekti tinkamą būseną?

Na, o kaip judėti iš šios labai sujaudintos ar prislopintos, neemocingos būsenos? Yra labai daug būdų. Vienas iš jų galėtų būti mindfulness, dėmesingas įsisamoninimas. Tiesiog įsisamoninkite, jog jums taip yra, pažiūrėkite į save iš šalies, įjunkite globos sistemą. Imkite savimi rūpintis, suvokite, kad tai jūsų pažeistos emocijos, jums savęs kažkiek gaila. Terapijoje žmogus taip pat yra raminamas, kad nebūtų taip sujaudintas, tuomet jau gali kalbėti su terapeutu. Na, o jei žmogus yra labai prislopintas, reikėtų kokių nors aktyvuojančių klausimų, ko nors jaudinančio, provokuojančio, galbūt fizinio aktyvumo, ir tik tuomet gali įvykti pokyčiai.