Kokie pažintiniai gebėjimai lavėja vaikui žaidžiant?

Kartais norėdami savo vaikams geriausio ir bijodami dėl jų ateities norime kuo daugiau juos išmokyti ir pradedame tą daryti jau nuo mažų dienų. Vis dėlto tinkamiausias būdas ko nors išmokyti vaiką – žaidimas. Tad kokie pažintiniai gebėjimai lavėja vaikui žaidžiant? Ko ir kokiais būdais galime išmokyti vaiką per žaidimą? Kaip galime įsitraukti į vaiko žaidimą, kad perduotume jam norimą informaciją? Vaikų psichologė Simona Velikienė.

Pažintiniai gebėjimai lavėja per žaidimą

Praeitame video jau kalbėjome apie emocijas, tad dabar pakalbėkime apie pažintinius gebėjimus. Vaikai mokosi per laisvą žaidimą. Tai nereiškia, kad turime pasisodinti vaiką ir sakyti, jog dabar mokysimės atminties ar lavinsime dėmesį. Taip nėra. Visų šių pažintinių gebėjimų vaikai mokosi laisvai žaisdami, žaidimo metu ugdomi visi jiems svarbūs gebėjimai. Tai atmintis, mąstymas, kalba, dėmesio koncentracija, savireguliacija, smulkioji bei stambioji motorika.

Dėmesys ir mąstymas

Žaidimas – tai vaikui suprantama kalba, jam suprantamas ir jo mėgstamas mokymasis. Vaikas tos veklos nori, ji susijusi su teigiamomis emocijomis, dėl to visa informacija yra žymiai geriau priimama. Kai vaikas žaidžia, treniruojama tam tikra smegenų sritis, atsakinga už dėmesį. Tuomet, jam papuolus į tam tikrą situaciją, sakykime, darželyje sėdėti ryto rate, jis jau būna išsitreniravęs tą savo smegenų sritį ir jam žymiai lengviau išsėdėti ryto rate prie kokios nors užduoties. Jis gali būti mažiau nekantrus, mažiau blaškosi, nes būna ištreniravęs tą sritį.

Taip pat žaidžiant lavinamas mąstymas, tai yra gebėjimas spręsti atitinkamai pagal jo amžių iškylančias problemas. Tarkime vaikas žaidžia su mašina ir jam kelią pastoja koks nors didelis sunkvežimis arba rąstas. Jam reikia sugalvoti, kaip apvažiuoti kliūtį ir nesugadinti mašinos. Tai – vienas iš pavyzdžių, tačiau vaikai žaisdami mąsto tikrai daug. Taip pat dar lavėja ir vaikų atmintis. Yra tikrai daug situacijų – reikia prisiminti, kur padėjo vieną ar kitą žaislą, kur paslėpė, kokį scenarijų susitarė žaisti su draugais, prisiminti personažų, draugų vardus, ir tai jiems į savo atmintį reikia įsidėti vienu metu.

Savireguliacija bei motorika

Taip pat žaidimo metu lavėja savireguliacija, savikontrolė. Pavyzdžiui, vaikai mokosi tinkamai priimti pralaimėjimą arba laukti savo eilės, kaip reaguoti, jei statau bokštą, o jis sugriūva, kaip rasti savyje tvirtybės iš naujo pradėti jį statyti. Tad viso to vaikai mokosi žaisdami. Taip pat lavėja ir stambioji motorika. Tai svarbu tam, kad vaikas pajustų savo kūną erdvėje, pagerėtų laikysena, koordinacija, kad vaikas lavėtų fiziškai. Taip pat lavinama ir smulkioji motorika. Už smulkiąją motoriką atsakinga ta pati smegenų dalis, kaip ir už kalbą. Tad lavinant smulkiąją motoriką, taip pat lavėja ir vaiko kalba. Tai galėtų būti užsiėmimai, susiję su pirštais. Pavyzdžiui, modelino, plastilino lipdymas, smulkių daiktų, kaip kad karoliukų ar šiaudelių, vėrimas, dėlionių dėliojimas, taip pat tinka kokių nors smulkių daiktų ėmimas pincetu ar segimas skalbinių segtukais. Visa tai labai tinka smulkiajai motorikai lavinti.

Kalba ir socialinės situacijos

Galiausiai vienas iš pagrindinių pažintinių gebėjimų yra kalba. Kalba tikrai lavėja žaidžiant, nes vaikai žiūri į suaugusiuosius, į bendraamžius, juos kopijuoja, gali paklausti, ką reiškia koks nors neaiškus žodis. Taip pat vaikai mieliau klauso, ką jiems sako koks nors keliantis autoritetą super herojus, negu kad tą pačią frazę pasakytų tėvai. Dėl to kalba taip pat yra labai svarbus pažintinis gebėjimas. Taip pat žaidžiant vaikai mokosi įvairių socialinių situacijų. Tarkim, kaip nueiti į parduotuvę, ką pasakyti, kiek pinigų paduoti, kaip elgtis pas gydytoją. Taigi matome, kad žaisdami vaikai tikrai daug mokosi.

Norite gerų vaiko pasiekimų? Leiskite žaisti

Svarbu tai, kad žaisdamas vaikas turi suprasti, kad tai yra žaidimas. Tai turi būti vaikui maloni veikla, o jau tėvai yra atsakingi už tą informaciją, kurią nori perduoti vaikui. Kartais tenka girdėti nuomonę, kad jei vaikas anksti neįgis šių pažintinių gebėjimų, vėliau jam prastai seksis ateityje profesinėje srityję. Dėl to tėvai jau nuo mažų dienų moko vaiką skaityti, skaičiuoti, spręsti įvairius uždavinius ir panašiai. Iš viso to, ką kalbėjome, galime padaryti išvadą, kad visos šios sritys ir pažintiniai gebėjimai kuo puikiausiai lavėja žaidžiant laisvą žaidimą, todėl tikrai nebūtina viso to vaikų specialiai mokyti. Tad jei norite, kad jūsų vaikas gerai mokytųsi ir daug ko pasiektų mokykloje, leiskite jam tiesiog laisvai žaisti.