Kaip žaidimas veikia vaiko socialinį ir emocinį intelektą?

Jei nerimaujate, kad jūsų vaikas per dienas tik žaidžia ir daugiau niekuo nesidomi, galite nusiraminti. Žaidimas padeda vaikui augti, tobulėti, mokytis ir išreikšti save. Tačiau kaip tai vyksta? Kuo svarbus žaidimas vaiko raidoje? Kaip žaidimas veikia vaiko socialinį ir emocinį intelektą? Kas vyksta vaiko galvoje jam žaidžiant? Ką galite sužinoti apie vaiką su juo žaisdami? Ir kaip tai gali sustiprinti jūsų tarpusavio ryšį? Vaikų psichologė Simona Velikienė.

Žaidimas – vaiko pagrindinė veikla

Šiame video kalbėsime apie ikimokyklinio amžiaus vaikus, nes manau, jog šis amžiaus tarpsnis yra be galo svarbus vaikų vystymuisi ir raidai. Taigi kartais tenka išgirsti tėvus sakant, kad jų vaikas tik žaidžia per dieną ir nieko daugiau neveikia – ką su juo daryti? Iš tiesų tai, kad vaikas žaidžia yra labai gerai, nes tuo metu jis mokosi labai daug įvairiausių dalykų. Be to, tai yra jam patinkanti veikla, mes jau iš karto jį motyvuojame, žaisdamas jis sukuria įvairiausių scenarijų, sprendžia problemas, tad jo galvoje vyksta daug įvairių dalykų.

Kas vyksta vaiko galvoje žaidimo metu?

Visų pirma, žaidimo metu vaikas mokosi išreikšti ir atpažinti savo jausmus, kas natūralioje aplinkoje jam galbūt ne visuomet pavyksta. Taip pat žaidimo metu jis mokosi išreikšti ir savo emocijas. Gali būti, kad įprastai dienos metu vaikas savo emocijas užlaiko, tačiau žaidimo metu, kai yra atsipalaidavęs, tai gali padaryti kur kas lengviau. Žaidimo metu vaikas taip pat mokosi priimti arba atmesti tos dienos patirtį – visa tai, kas per dieną susikaupė. Visą šią patirtį jis išveikia per žaidimą. Žaidimas taip pat yra tas metas, kada vaikas išveikia savo vidines problemas, susikaupusias nebūtinai per tą dieną, o galbūt ir per ilgesnį laiką. Galiausiai vaikas žaisdamas tiesiog pabūna su savimi, išmoksta labiau pažinti save.

Žaidimas svarbus įgūdžių lavinimui

Svarbu paminėti tai, kad žaidimas yra labai susijęs su malonumo jausmu, kuris yra be galo svarbus vaiko vystymuisi ir tam tikrų įgūdžių lavinimui. Kodėl taip yra? Žaisdamas vaikas atsipalaiduoja, paprastai tai būna susiję su jam malonia veikla, su teigiamomis emocijomis, dėl ko vaikui mažėja gynybiškumas. Jis mažiau nori prieštarauti tėvams ir dėl to smegenys geriau priima siunčiamą informaciją. Taigi žaisdami su vaiku galime jam padėti, geriau suprasti, kuo jis gyvena, kas jį neramina, tokiu būdu mes ir patys geriau jaučiamės, nes kuriame stipresnį tarpusavio ryšį.

Ką žaidžia vaikai?

Taigi pirmiausia vaikai žaidžia tai, ką jie mato aplinkui ir kaip jie mato juos supantį pasaulį. Dažniausiai tai yra įvairios darželio situacijos, santykiai su broliais, seserimis, su tėvais – jo aplinka. Vėliau vaikai žaidžia tai, kas jiems yra svarbu. Tai gali būti kažkokios konfliktinės situacijos, santykiai su draugais ir panašiai. Galiausiai vaikai įjungia savo fantaziją ir žaidžia ne tik mus supantį ir egzistuojantį pasaulį, bet ir prijungia fantastinį pasaulį. Jei pastebėjote, vaikai gali žaisti monstrus, planetas, neegzistuojančius pasaulius ir panašiai. Tai yra tarsi jų aukščiausias mąstymo lygis, išlavėjęs žaidimas.

Ką per žaidimą galime sužinoti apie vaiką?

Taigi galima pastebėti, kokias svarbiausias temas žaidžia vaikai ir kokie scenarijai pasikartoja. Vėliau galima panagrinėti, kodėl vaikas tą žaidžia. Svarbu pasakyti, jog ne visuomet mums yra paprasta išsiaiškinti, kas slypi vaiko viduje. Ne visi vaikai linkę papasakoti, kaip jie jaučiasi, ką tą dieną veikė. Taip gali būti dėl to, kad galbūt jie nenori pasakoti to tėvams, galbūt nėra artimo ryšio, bet gali būti, kad jie tiesiog nežino, kaip tai pasakyti. Dėl to per žaidimą jie mokosi pažinti save, pažinti ir išreikšti, kaip jie gali tą padaryti.

Vertybes taip pat perteikite per žaidimą

Kaip ir minėjau, žaidimo metu jiems kyla teigiamos emocijos, jie jaučiasi laisviau ir gali išreikšti tai, kas jų viduje. Pabaigai reikėtų pasakyti, kad per žaidimą tėvai žymiai lengviau gali perteikti savo vertybes ar kitą informaciją, kurią norėtų duoti savo vaikui. Vaikui yra žymiai įdomiau viską išgirsti iš tėvų per žaidimą, per personažus, nei ramiai sėdint ir klausant moralizavimo. Vaikai visai kitaip priima informaciją, kai jie nurimę, geros nuotaikos, kai jaučiasi saugūs, nejaučia priešiškumo ar gynybos. Tuomet smegenys labiau pasiruošusios priimti informaciją.

Dar žiūrėkite: