Sakoma, jog iš klaidų reikia mokytis. Tačiau jei dar jų nepadarėte ir netrokštate padaryti atrtimiausioje ateityje, siūlome pasimokyti iš svetimų klaidų ir pažvelgti, kokios pagrindinės vadovo klaidos jau susiformavusiame kolektyve. Kokios tokių klaidų prielaidos ir kaip jų išvengti? Apie visa tai Saulius Jovaišas.
Primesti savo žaidimo taisykles
Pirma klaida – tik atėjus primesti savo žaidimo taisykles. Tai dažna situacija, kai ką tik paskirtas vadovas bando įrodyti, jog nusipelno šios pozicijos. Dėl to jis iš pat pradžių pradeda visiems diktuoti sąlygas. Pradeda aiškinti, kaip viskas dabar bus, kad tai, kas buvo iki šiol yra blogai, o dabar viskas bus labai gerai. Tuomet jis susiduria su milžinišku pasipriešinimu, ypatingai iš tų žmonių, kurie žino, kaip reikia dirbti, dirbo gerai ir ilgesnį laiką. Tokiu būdu vadovas, kuris pradeda nuo savų, neaptartų, naujų taisyklių įvedinėjimo, galima sakyti, išmetamas iš žaidimo aikštelės.
Kaip jau turbūt esame ne kartą kalbėję, yra geras pavyzdys su vaikais, kurie išstumia naujus vaikus iš žaidimų aikštelės. Tyrėjai parodė, kad išstumia kaip tik tuos vaikus, kurie tik atėję pradeda diktuoti sąlygas ir naujas žaidimo taisykles. O žaisti ima su tais, kurie pradeda žaisti pagal esamas taisykles. Taigi pirma klaida, turbūt, būtų ši.
Kai įspūdis svarbiau už rezultatą
Antra dažnai pasitaikanti klaida – tai orientacija ne į rezultatą, o į įspūdžio vadovams sudarymą. Tai yra, kai vadovas priima iššūkį arba užima poziciją ir bando sukurti įspūdį savo vadovams, kad gerai varo, kad jis savo vietoje, bando tarsi pateisinti savo paskyrimą. Tuomet jis galvoja ne apie rezultatą, ne apie tai, dėl ko jis buvo paskirtas, o būtent apie paprastą, nykų įspūdžio sudarymą.
Tikslo įvardijimas
Ir trečia klaida, kurią galbūt net reikėjo ir pirmą iškelti, yra neturėjimas aiškaus atsakymo pačiam sau, kokiu tikslu esu pasamdytas. Kam mane pasamdė? Kokia prasmė to, kad esu šioje pozicijoje? Jei neturi atsakymo sau į šį klausimą, labai dažnai veiksmai yra nepagrįsti ir negali vertinti, ar jie buvo geri, teisingi, laiku ar nelaiku. Būtent tada, kai nežinai ar pamiršai, kam tave pasamdė.
Labai dažnai kai vadovas ar vadybininkas gauna paaukštinimą, pirma mintis yra ta, kad galų gale mane įvertino. Ne tai, kad mane pasamdė tam, kad sukurčiau kažkokią pridėtinę vertę tam tikroje situacijoje. Tai labai dažnai neleidžia užduoti sau klausimo, ar vis dėlto iš tikrųjų šį paaukštinimą gavau dėl to, kad įvertino, ar tam, kad sukurčiau pridėtinę vertę. Tad šis momentas – užduoti sau klausimą ir rasti į jį atsakymą – kam mane pasamdė ir kodėl aš čia esu.
Kitos vadovo klaidos…
O visa kita… yra daugybė klaidų. Dar viena populiari, galbūt jau ne trečia, o kokia nors septyniolikta, kai nesupratus ir neišgirdus komandos, kuriai vadovauji, lūkesčių, nesukūrus sąlygų tiems lūkesčiams išsakyti, pradedama vadovauti tai komandai. O čia jau vėlgi klaida – bus labai daug pasipriešinimo.
