Kokie didžiausi iššūkiai poros tyko santykiuose? Kaip su jais susidoroti ir kada vertėtų pagalbos kreiptis į psichologą? Apie nuoskaudų kaupimą bei slaptą troškimą, kad jūsų antroji pusė pasikeistų, psichologė Genovaitė Petronienė.
Pagalba skirtinguose etapuose
Psichologo pagalbos porų santykiuose reikia ir įsimylėjimo laikotarpiu – tik tuomet niekas nesikreipia, visi labai laimingi. Ji reikalinga ir vadinamuoju “apsitrynimo” laikotarpiu. Tuomet psichologas padėtų žmonėms greičiau ir be skausmo vienas prie kito prisitaikyti arba laiku nuspręsti, kada reikia kaip galima greičiau atsisveikinti. Na, o trečias etapas, kai pirmi du etapai praeiti sėkmingai, būna tuomet, kai pora patiria kokius nors išbandymus.
Tai gali būti koks nors išorinis veiksnys, kuris abiems sunkus. Pavyzdžiui, vienas iš poros netenka darbo ar sunkiai suserga ir pora patiria sunkumus. Pasirodo, jei miršta vaikas, daugelis porų ar šeimų išsiskiria. Tai reiškia, kad abu reaguoja į bėdą, abu blogoje būsenoje ir krizėje ir vienas kito paguosti negali. Priešingai, lyg tyčia, pradeda vienas kitą kaltinti, kad ne taip gedi, nepadeda. Galų gale, jie nebeišlaiko spaudimo, jei neprisisdeda kokia nors trečia jėga. Ta jėga gali būti ir psichologas, kuris palaikys vieną ar abu šeimos narius, nes vienas kito palakyti jie jau negali.
Įdomu tai, kad toks santuokos arba poros išbandymas yra ir vaikų gimimas. Ypač, jei tai ne vienas, o keletas vaikų paeiliui, tai tikrai abiem yra didelis krūvis. Tad tokie žmonės, kurie prieš tai puikiai sutarė penkerius metus ar ilgiau, rizikuoja, jog tas vaikas gali išklibinti jų sutarimo pamatus ir jie pradės svarstyti, ar gali toliau būti kartu.
“Chroniškos” problemos poros santykiuose
Tai, ką išvardijau, dar nėra pays sudėtingiausi klausimai, kur gali prisidėti psichologas ir tokiais atvejais išgelbėti porą. Yra sudėtingesnių situacijų. Pavyzdžiui, vadinamosios chroniškos problemos. Kiekvienoje poroje kažkas charakteriuose skausmingai nedera – tiek vienas, tiek kitas negali pakeisti kokio nors savo elgesio, o kitas žmogus prie to ne pripranta, o vis jautriau ir jautriau į tai reaguoja.
Pavyzdžiui, vienas žmogus neatsakingas, visur vėluoja, nieko laiku nepadaro, o kitas, atvirkščiai – įtemptai, darboholiškai perfekconistiškas, nori viską daryti tobulai. Tokiam žmogui kiekvienas pavėlavimas, kažko nepadarymas laiku skatina visišką nusivylimą. Jis nebegali matyti šalia savęs tokio žmogaus, viską daro už jį ir negali apsiprasti ir priimti tokio elgesio. Kaip kad sako moterys “na va, mano vyras tinginys” arba, sakykim, “truputėlį pažiūri į kitas moteris, bet aš nebeimu į galvą”. Jei tai pavyksta, tuomet gerai, tačiau būna taip, kad ne nebeima į galvą, bet kiekvienas toks “pažiūrėjimas” tik dar labiau įkaitina atmosferą.
Psichologas tokiu atveju gali padėti, tačiau tai labai sunkus darbas, nes kažkurio iš partnerių charakteris, asmenybė turės keistis. Asmenybė, kaip žinome, keičiasi labai sunkiai. Tai gali būti ilgas ir sudėtingas darbas, tačiau jei bent vienas iš jų pasikeičia, kitas, greičiausiai, automatiškai taip pat pasikeis.
Ant skyrybų slenksčio
Na, ir dar vienas atvejis, kada verta kreiptis į specialistą – tuomet, kai jau iškyla skyrybinis klausimas. Dažniausiai, kai žmonės ateina pas psichologą, jie tikisi išgirsti atsakymą, jiems skirtis, ar nesiskirti. Paprastai psichologas dar siūlo paskutinius būdus pabandyti pabendrauti, pabandyti sutarti, išspręsti problemas. Psichologas negali atsakyti į tokį asmenišką klausimą, nes būna, kad žmonės gyvena labai bloguose santykiuose, tačiau jei išsiskiria, jie susiranda dar blogesnius partnerius ir susikuria dar blogesnius santykius. Tad iš šalies į šį klausimą atsakyti negalima, tačiau galima tiesiog išbandyti paskutines priemones.
Taip pat labai svarbu įvertinti nuoskaudų kiekį. Kartais žmonės patys žino, kaip pataisyti santykius, tačiau jie jau yra tiek įsiskaudinę, tiek kentėjo vienas šalia kito, kad tiesiog nebenori nieko daryti. Šiuo atveju psichologas gali padėti greičiau tą nustatyti, kad nebūtų be reikalo tęsiamas laikas, kai vienas iš dviejų viduje jau yra išsiskyręs ir tiesiog nesiryžta to veiksmo padaryti.
Ką daro psichologas?
Na, o jei dar keletą žodžių apie tai, kaip dirba psichologas, tai pora paprastai bando psichologą padaryti sąjungininku. Tiek vyras, tiek moteris bando jį patraukti į savo pusę, kad štai, mes dviese pamokysime tą trečią, kaip jis neteisingai elgiasi. Psichologas jaučiasi tąsomas į abi puses ir jei jis nepasiduoda, jis tampa tarpininku, įvyksta dialogas, jis paaiškina vyrui, ką galvoja ir jaučia moteris, moteriai – ko nori ir ką jaučia vyras. Tad tokiu būdu įmanoma dar kažkaip susikalbėti.
Tačiau, kaip minėjau, pats svarbiausias dalykas porai pas psichologą – nustoti bandyti pakeisti kitą, kaltinti kitą, o pasižiūrėti, ką patys gali padaryti, kad santykiai būtų geresni. Jei žmogus pradeda tai daryti, jo partneris ima keistis pats savaime.
