Kokios perfekcionizmo priežastys slypi vaikystėje?

Perfekcionizmo priežastys gali būti įvairios ir dažniausiai jos slypi vaikystėje. Tačiau tam, kad galėtume sėkmingai tvarkytis su savo perfekcionistiniu pasaulio suvokimu ir įpročiais, būtina suprasti, kaip jie susiformavo. Tad kokios perfekcionizmo priežastys slypi vaikystėje? Koks tėvų elgesys gali paskatinti vaikus tapti perfekcionistais? Psichologė Genovaitė Petronienė.

Kodėl devyni, o ne dešimt?

Kad taptum perfekcionistu, turi turėti specifinius tėvus ir specifinę vaikystę. Pirmiausia ši vaikystė pasižymi tuo, kad tėvams įdomiausia – vaiko pasiekimai. Galbūt jie ir patys yra perfekcionistai ir jiems gyvenime svarbiausi pasiekimai. O galbūt jie kaip tik nepasiekė to, ko norėjo. Gana dažnai girdime pavyzdį, kai mama vaikams sako paaukojusi viską dėl jų ir nepadariusi karjeros, todėl vaikai jau privalo tapti gydytojais, mokslininkais ir daug pasiekti. Kai kurie tėvai netgi konkrečiai nori, kad vaikai realizuotų jų svajonę.

Na, bet esmė tame, kad tokiems tėvams nėra įdomios kitos vaiko savybės. Neįdomios jo emocijos, vaikas neįdomus jiems tada, kai yra silpnas, pavargęs ir jo kaprizai tokius tėvus labai nervina. Faktiškai viskas sukoncentruota į tai, kad tas vaikas elgtųsi tobulai, kaip tėvai įsivaizduoja. Arba tėvai veda jį pas geriausius mokytojus, į geriausias mokyklas, sako jam – kodėl gavai devynis, o ne dešimt? Arba jie nuolat jį kritikuoja, kad jis visiems neįtinka, vis kvailas, vis kažko nepadaręs.

Pasiekimai svarbiau, nei bendravimas

Na, ir iš tiesų, vaikai yra labai priklausomi nuo tėvų. Jei tėvai džiaugiasi, kad vaikas nupiešė gražų piešinuką, tai jis nupieš dar šimtą piešinukų, kad tik gautų to tėvų džiaugsmo ir meilės. Taip jis net nepajunta, kaip pats pasidaro priklausomas nuo savo pasiekimų ir paskui gyvenime ir toliau bando pasirodyti prieš tėvus savo galvoje, prieš kitus žmones, nes taip jis supranta meilę ir buvimą su kitais žmonėmis – būtent padovanodamas tą tobulą piešinuką ar kažkokį kitą pasiekimą, tu tampi mylimu ir kažką duodi kitam žmogui. Reiškia pats bendravimo momentas, kad su žmogumi galima kalbėtis, jį paremti, atjausti, juokauti – visa tai tarsi yra antrame plane.

Kai vaikas mylimas tėvų tik už pasiekimus, jis taip pat jaučia, kad yra tarsi defektiškas, kažkas su juo ne taip ir tik atnešdamas gerus pažymius jis gali tai ištaisyti. Jis mato, kad jo draugus aplink tėvai myli tiesiog šiaip, už tai, kad jie yra jų vaikai. O jis tarsi turi tą užsidirbti. Ir tas turėjimas užsidirbti paprastai yra susijęs su žema saviverte, žmogus jaučiasi menkesnis už kitus. Ir kuo menkesnis už kitus jis jaučiasi, tuo didesni pasiekimai turi būti. Jei jautiesi visišku nieku, turi atlikti tiesiog genialius darbus, kad pasijustum normaliu žmogumi, kad šis pasiekimas kompensuotų vidinę savijautą.

Savivertę kompensuoti genialumu

Gerai, jei žmogus yra gabus – tuomet jis gali tokiu kreivu būdu tą savivertę atstatyti. Tačiau jei jis dar ir nėra gabus, jis turi nežmoniškai daug dirbti. Pavyzdžiui, žmogus, neturintis klausos, bandantis tapti geru smuikininku. Tai – katastrofiškas darbas. Tokie žmonės ypač nukenčia nuo perfekcionizmo. Taigi matome tarsi visą asmenybės portretą – jei pats galvoji vien apie pasiekimus, vien per tai gyvenime realizuojiesi, tai ir į kitus žiūrėsi taip pat. Bendrausi tik su tais, kurie tau atrodys verti, taip pat kažko pasiekę, kiti žmonės atrodė kažkokie varguoliai, menkesni, kvailesni, galbūt idealizuosi tuos, kurie turi daugiau pinigų, kurių aukštesnis statusas. Žodžiu, pasiekimai ir statusas tampa visa ko matu, net ir tose situacijose, kai to, atrodo, neturėtų būti. O tuo metu žmoguje kaupiasi vidinė tuštuma. Jis neturi, ką veikti pats su savimi, neturi, ką veikti laisvalaikiu, santykiai jam neįdomu.

Kitos perfekcionizmo priežastys

Tačiau jei pažiūrėtume į dar keletą perfekcionizmo priežasčių vaikystėje, svarbu ne vien šis liguistas pasiekimų vaikymasis. Gali būti obsesiškumas – kai žmogus jaučiasi blogai, jis ima kažką tvarkyti, judėti, daryti, kontroliuti. Na, pavyzdžiui, jei jis jaučiasi namie vienišas, jis bando sustatyti visas knygas pagal nugarėles, sutvarkyti batus koridoriuje arba visas dulkes nuvalyti. Tai tarsi lengvesnis sutrikimas.

Taip pat labai darboholiški ir linkę į veiklą yra taip vadinamieji hiperaktyvūs žmonės, kurie vis labiau aktyvėja, kuo daugiau streso. Žinoma, jie gali ir dešimt pasimatymų paskirti, bet vis dėlto dažniau jie užsiima dešimčia veiklų. Tad tai – dar dvi priežastys, kurios ateina iš giliai, iš toli ir visos jos trys kartu sudėjus – liguistas pasiekimų vaikymasis, obsesiškumas ir hiperaktyvumas tampa perfekcionizmo priežastimi.

Dar žiūrėkite: