Perfekcionistinis mąstymas, nors daugelio ir laikomas didele vertybe bei siekiamybe, iš tiesų kone visiems perfekcionistams sukelia daugiau rūpesčių, problemų bei atima galimybę mėgautis gyvenimu. Dažnai imame tiek daug iš savęs reikalauti, kad pamirštame viską aplink ir pasineriame į darbą, išsenkame, tampame irzlūs, nelaimingi, nebeturime laiko šeimai, draugams ar sau patiems. Tačiau kaip keisti perfekcionistinį mąstymą? Ką daryti, kad iš jo išsivaduotume? Kaip sugebėti pamatyti pasaulį kitomis akimis? Kokiomis priemonėmis galime to pasiekti? Ir kas gali nutikti mums atsisakius savo perfekcionizmo? Psichologė Genovaitė Petronienė.
Identifikuokite priežastį ir pasipriešinkite
Pakeisti perfekcionistinį mąstymą yra labai labai sunku. Jei tai būtų lengva, matyt, seniai visi jau būtų ir pasikeitę. Visų pirma, reikėtų susigaudyti, kur yra svarbiausia perfekcionizmo priežastis – ar tai, kad tėvai liguistai troško jūsų pasiekimų, ar tai, kad negalite nustygti vietoje ir kai neramu, jums reikia kažką tvarkyti ir kontroliuoti, ar tai – hiperaktyvumo apraiškos. Iš esmės, kai suprasite, kokios yra priežastys, reikėtų supykti ant to tėvo ar mamos, ar to žmogaus, kuris jus taip netinkamai išauklėjo, taip netinkamai iš jūsų tikėjosi tų dalykų, kurių daryti jūs neprivalėjote, ir nedavė jums tos meilės, kurią duoti turėjo. Neturiu omenyje, kad reikėtų nuvažiuoti ir seniems tėvams išdėti į akis viską, ką negero galvojate, bet tiesiog savo vidumi pasipirešinti tokiam elgesiui. Ir pačiam taip nesielgti su savo vaikais, ir priešintis, jei apskritai bet koks žmogus su bet kuo kitu taip elgiasi.
Suteikite sau tai, ko negavote
Pabandykite įsivaizduoti, kad pasaulis turėtų būti kitoks ir pačiam sau suteikite tai, ko negavote iš tėvų. Pavyzdžiui, jūs vsą laiką turėjote tik nešti dešimtukus ir niekas jūsų šiaip neapkabino, tad galbūt jūs galite savo šeimoje kitokias taisykles įgyvendinti. Labai svarbu suprasti, kad nesate koks nors blogesnis už kitus ar defektiškas. Perfekcionistas paprastai taip stipriai stengiasi, nes įsivaizduoja, kad jei daug nepadarys arba nepadarys kažko tobulai, bus nubaustas. Kiti gali daryti bet kaip, o štai aš esu toks netikęs, kad man reikia daryti labai gerai. Tik tada turėsiu teisę būti tarp tų kitų. Tačiau reikėtų labai gerai pagalvoti, ar tikrai esame tokie blogesni už kitus, kad turime taip stipriai stengtis.
Iš tiesų, visų pirma, ką aukoja perfekcionistas, tai save patį. Jis negali tiesiog gyventi. Gyventi labiau atsipalaidavęs, pasidžiaugti gyvenimu, labiau pagalvoti, kokie yra jo paties norai, jis turi daryti, daryti ir, be viso to, dar ir labai tobulai daryti. Kai perfekcionistas tą suvokia, dažnai žmogui prasideda toks etapas, kad kurį laiką jis nenori visai nieko daryti. Jam taip gaila to veltui nuėjusio gyvenimo besivaikant pasiekimų, kad jis gali panorėti labai stipriai tai kompensuoti. Tarkim, visai neiti į darbą, metus keliauti po pasaulį, tiesiog patirti, žaisti, svajoti.
Pasverkite naudas ir žalą
Tačiau kad tai įvyktų, pirmiausia žmogus turi įveikti naudas iš perfekcionizmo. Perfekcionizmas ne tik iš mūsų atima gyvenimo laimę, jis dar labai daug mums ir duoda. Pavyzdžiui, pinigus, statusą, aplinkinių pagarbą, kai kurie žmonės su mumis bendrauja dėl to, kad mes daug pasiekėme. Taigi žmogus turėtų tarsi pasverti savo galvoje, kiek jis praranda. Tarkim, jei dirbsime ne penkias dienas per savaitę, o keturias. Kiek prarasime pinigų, kiek prarasime statuso ir kiek įgysime atsipalaidavimo, laimės? Ir kai pasveriame, kad, iš tiesų, šiek tiek atsisakę ne tiek daug prarandame, bet daug įgyjame, galime pradėti ir šiek tiek kitaip mąstyti.
Taip pat, jei nustojame tokio tobulumo reikalauti iš savęs, tuo pačiu metu turėsime nustoti jo reikalauti ir iš kitų arba tai įvyks savaime. Kartais, jei nepavyksta nustoti reikalauti iš savęs, reikėtų iš pradžių nereikalauti iš kitų. Tuomet, kai esame aplinkiniams labai kritiški, pavyzdžiui, skaičiuojame visas aplinkinių klaidas, mes bijome, kad ir jie mūsų klaidas suskaičiuos. O jei į aplinkinius žiūrime atlaidžiau, krikščioniškiau – padarė klaidą ir tiek to – tuomet ir sau leisime padaryti klaidų.
Perfekcionistinis mąstymas – kaip virusas
Dar vienas būdas, kaip galima neskausmingai šiek tiek atsitraukti nuo perfekcionistinio mąstymo, kuris iš tiesų daugelio žmonių galvose yra labai stiprus, kaip virusas, tai tiesiog daugiau dėmesio skirti laisvalaikio, bendravimo kokybei. Bandykite savo perfekcionizmą perkelti į laisvalaikio sritį. Jei negalite nusiraminti darbe, pradėkite perfekcionistiškai sportuoti, perfekcionistiškai gilintis į psichologiją. Tuomet perfekcionizmas, pasisklaidęs po daugiau sričių (galų gale, psichologinės žinios pačios savaime sumažina perfekcionizmą, nes ten tai nėra vertybė), toje pagrindinėje srityje šiek tiek sušvelnėja.
Na, aišku, labai daugeliui perfekcionistų gali padėti psichoterapija. Beje, beveik pusė psichoterapeutų klientų yra būtent perfekcionistai. Aišku, jie ieško geriausio terapeuto, geriausios terapijos, labai kruopščiai stengiasi joje dalyvauti. Tačiau, kita vertus, daug perfekcionistų, o ypač darboholikų, niekada neateina iki psichoterapijos, nes jie neturi tam laiko. Jie per daug užsiėmę kitais darbais ir jei suranda valandą, tai labai sunkiai, o dar dažniau tos valandos ir visai nesuranda. Taigi šio nuostabaus būdo pakeisti perfekcionistinį mąstymą jie dažnai neišnaudoja, nebent juos ištiktų rimta bėda.
