Panikos atakos ir panikos sutrikimas. Kas tai yra?

Sunku patikėti, tačiau net 50-55 proc. žmonių patiria panikos atakas. Staiga atsiradęs didelis nerimas, padažnėjęs pulsas, sutrikęs kvėpavimas – tai tik keletas simptomų, kurie atsiranda ištikus panikos atakai. Kokių ilgalaikių padarinių gali sukelti pasikartojančios panikos atakos? Dėl kokių priežasčių jos kyla? Kas yra panikos sutrikimas? Ir kaip tai gydyti?

Šiandien mes kalbame apie panikos atakas ir panikos sutrikimą. Tai yra du skirtingi dalykai, nes kartas nuo karto mes gyvenime patiriame panikos atakas. Įdomu tai, kad panikos atakas patiria apie 50-55 proc. visos populiacijos.

Kas yra panikos atakos?

Įsivaizduokite, kad ramiai sau sėdite ir nei iš šio nei iš to pradeda daužyti širdis, padažnėja kvėpavimas, pradedate jausti kažkokį nerimą ir jis stiprėja, su jumis kažkas darosi. Bandote pasitikrinti, kas su jumis vyksta, pasimatuoti pulsą ar dar kažką padaryti. Jaučiate, kad su jumis kažkas tikrai labai blogai, kad tuoj numirsite. Šis nerimas tęsiasi apie 10-15 minučių, gali būti net iki pusvalandžio, ir po to pasibaigia.

Kai kuriems žmonėms, kurie patiria panikos ataką, tai gali būti visiškai normalus patyrimas. Galbūt nemalonus, jie nueis į visagalį google ir susiras, kad taip, čia yra panikos ataka ir dėl to galėjo būti blogai. Kiti žmonės, galbūt manydami, kad jie tuoj numirs, išsikviečia greitąją, ji atvažiuoja, suleidžia raminamųjų ir tuo viskas pasibaigia. Štai čia ir turėjome panikos ataką.

Charakteringi bruožai: padidėjęs prakaitavimas, padažnėjęs kvėpavimas, jaučiamas labai stiprus nerimas, pastiprėjęs širdies plakimas, prasidėjęs tunelinis matymas arba galvos svaigimas. Atrodo, kad pasaulis tarsi bando visas sugriūti į jus. Štai tokie potyriai. Jie iš tikrųjų yra labai nemalonūs, net jei mes ir dirbtinai susikeliame šiuos simptomus, o tą tikrai galime padaryti tiesiog hiperventiliuodami, tai yra dažnai kvėpuodami. Visa tai yra susiję su mūsų jausmais, mūsų elgsena, ką tuo metu darome, su mintimis, ką galvojame – aš tuoj numirsiu, man atsitiks kažkas blogo, ir su kūno reakcijomis, tai yra, kaip kūnas reaguoja.

Dėl ko tai įvyksta?

Dabar įsivaizduokime situaciją, kad žmonės sako, jog tai ateina iš visiškai nieko. Iš tiesų tai būna arba pasąmoningas dalykas, kažkas vis dėlto išprovokuoja tą panikos ataką, arba vis dėlto būna kažkoks įvykis ir panikos ataka yra tiesiog atsakas į staiga nuslūgusį stresą arba kokią nors atėjusią įžvalgą apie savo gyvenimą. Šiek tiek tame yra ir genetikos. Jei šeimoje yra žmonių, kurie turi polinkį į panikos atakas, gali būti, kad jūs tą polinkį paveldėjote.

Panikos ataka ar panikos sutrikimas?

Visas klausimas yra, ar kartas nuo karto patiriamos panikos atakos išsivystys į panikos sutrikimą. Ir panikos sutrikimas jau yra visai kitas dalykas. Tai yra nuolatinis, pasikartojantis nerimas dėl to, kad ištiks panikos priepuolis. Žiūrėkite, nerimą mes visi, ir aš, ir jūs, ir visi žmonės aplink, kartas nuo karto jaučia. Ir tai yra visiškai normali būsena, nes nerimas mus apsaugo nuo įvairių, kartais tikrų, kartais netikrų situacijų ir mes atitinkamai reaguojame. Tačiau jei mūsų nerimas kyla dėl to, kad patirsime panikos ataką, jis tęsiasi ir stiprėja, tuomet jau yra labai artimas žingsnis į panikos sutrikimą.

Kitas dalykas, charakteringas panikos sutrikimui, yra tai, kad žmogus pradeda vengti situacijų, kurios jam gali sukelti panikos ataką. Pavyzdžiui, vengti viešų vietų, susitikimų su nepažįstamais žmonėmis, nevažiuoti automobiliu vienam. Tų pavyzdžių yra tiek įvairių ir daug, kad visų tikriausiai neįmanoma ir suminėti. Ir jei jūs turite panikos sutrikimą, tikriausiai žinote, kokios aplinkybės jums kelia nerimą ir kada jūs bijote, kad panikos ataka ištiks. Ilgainiui gali atsirasti toks elgesys ar elgesio modelis – stengtis išvengti nerimo.

Nustosite eiti į viešas vietas, matytis su draugais, galbūt netgi vienas ar viena neisite į parduotuvę. Tie elgesio modeliai skirti tam, kad galėtumėte kuo ramiau gyventi, tai yra išvengti savo panikos atakų, kurios, baisu, kad tuoj ateis. Psichoterapeutai tai vadina saugumą teikiančiais elgesiais. Kuo jų daugiau, tuo stiprėja tas uždaras ratas, tuo baisesnės atrodo tos panikos atakos ir tuo labiau norisi jų saugotis. Panikos sutrikimas ir charakterizuojamas tuo, kad mes turime ir saugumo elgesius kartu su tuo, kad yra baimė, jog panikos atakos pasikartos.

Kaip gydomas panikos sutrikimas?

Panikos sutrikimui gydyti naudojama kognityvinė elgesio terapija, kurios metu jūs būtumėte supažindinami, kas vyksta panikos sutrikimo metu, panikos atakos metu, kaip jūsų nerimas kyla ir kaip jis leidžiasi, kaip veikia jūsų saugumo elgesiai, ką daryti, jei panikos ataka jus ištinka netikėtai. Išmokstate susikurti įveikos kortelę, kurioje tiesiog parašyta “Man dabar yra panikos ataka. Tai, kas su manimi vyksta, nekelia mano sveikatai ir gyvybei jokios grėsmės. Tai yra nemalonu, bet tai praeis”. Visi šie dalykai sutelpa į kognityvinę elgesio terapiją. Tai nėra ilgas gydymas ir jis yra pakankamai efektyvus.

Dar žiūrėkite: